REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Gegužės 30 d. 10:39

V. Čmilytė-Nielsen: reikia veikti dviem gynybos frontais

Lietuva

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


218591

 Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad šiuo metu gynybą reikia vykdyti dviem frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju – apimančiu visas NATO sienas. Parlamento vadovės teigimu, siekiant, kad šaltasis frontas netaptų karštuoju, reikia ne tik Ukrainos pergalės kare su Rusija, tačiau ir gerokai sustiprintų NATO gynybos pajėgumų.

„Planuodami NATO Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą, privalome galvoti apie tai, kaip užkirsti kelią bandymams griauti saugumo struktūrą ir silpninti Aljansą. Neapsaugojus bent vienos NATO narės, neapgynus bent vieno centimetro jos teritorijos, būtų smogtas negrįžtamas smūgis svarbiausioms Aljanso šalis vienijančioms vertybėms – pasitikėjimui ir solidarumui“, – Vilniuje vykstančios NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, pasak Seimo pirmininkės, šiandien reikia veikti dviem gynybos frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju, apimančiu visas NATO sienas.

„Tiesą sakant, šaltasis frontas yra čia pat, vos už 25 km nuo Seimo rūmų. Siekiant, kad šaltasis frontas netaptų karštuoju, visų pirma reikia, kad laimėtų Ukraina ir, antra, būtina gerokai sustiprinti NATO gynybos pajėgumus, kad Kremlius nė minutei nesuabejotų NATO ryžtu ginklu ginti visas aljanso nares ir juolab nenuspręstų šio ryžto išmėginti“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad Lietuva iš NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Madride tikisi kelių pagrindinių rezultatų, skirtų, atitinkamai, NATO pozicijoms pritaikyti prie šiandienos realijų ir padėti Ukrainai.

„Aljansas turi iš esmės sustiprinti savo atgrasymo ir gynybos poziciją. Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius, tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją bei karo kurstymo retoriką NATO atžvilgiu, Aljansas turi būti visiškai pasirengęs skubiai kolektyvinei gynybai agresijos atveju“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Visų pirma siūlome ir prašome, kad NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės būtų padidintos iki brigadų dydžio; kad Baltijos valstybėse būtų sukurtos patikimos NATO oro gynybos pozicijos; taip pat kad Baltijos šalyse būtų iš anksto telkiama NATO įranga ir atsargos. Prašome suprasti, kad matydami Rusijos kariuomenės nusikaltimus bei jos žiaurumą, nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu“, – akcentavo ji.

Parlamento vadovės teigimu, NATO aukščiausiojo lygio susitikime Madride taip pat būtina aiškiai išreikšti paramą Ukrainai, jos kovai su agresoriumi ir jos teritoriniam vientisumui. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, reikia nusiųsti aiškų politinį paramos Ukrainai signalą ir dar kartą patvirtinti, kad NATO durys Ukrainai yra atviros.

„Tik pati Ukraina gali spręsti, ar jai kreiptis dėl narystės Aljanse. Tai negali būti trečiosios šalies sprendimas. Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO atvėrė galimybę Aljansui dar kartą aiškiai ir nedviprasmiškai paskelbti Madride, kad NATO atvirų durų principas išlieka nepajudinamas“, – pažymėjo ji.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA