Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
„Pirmieji darbai bus susiję su šios energetikos krizės sprendimu, pagalba žmonėms, bus planuojamas biudžetas“, – po koalicijos partnerių susitikimo prieš Seimo rudens sesiją žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, apie planus pritaikyti naujus pagalbos instrumentus dėl toliau augančių energijos kainų, ji pažymėjo, kad atitinkami sprendimai jau priimti pavasarį, kuomet patvirtintas 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinis paketas.
„Pavasarį jau Vyriausybė atnešė biudžeto patikslinimą, kuris buvo dosniausias tarp ES šalių ir tie siūlymai, kurie buvo atnešti ir patvirtinti Seimo, galios iki metų pabaigos. Todėl kas porą mėnesių biudžeto tikslinti nereikia, nes pagalbos paketas buvo pateiktas, jam buvo pritarta“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.Priemonės kitiems metams, Seimo vadovės teigimu, bus priimtos svarstant 2023 metų biudžetą.
„Ką ruošia Vyriausybė netrukus pamatysime Seime“, – pabrėžė ji.
Priemonės kitiems metams, Seimo vadovės teigimu, bus priimtos svarstant 2023 metų biudžetą.
ELTA primena, kad reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį dar neatskleidė konkrečių detalių dėl pagalbos priemonių, skirtų energetikos kainų šoko amortizavimui, esą dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.
Vis tik, anot jos, neskaičiuojant kitų, gyventojų pajamas didinančių priemonių, vien energetikos priemonėms iš biudžeto reikėtų arti milijardo siekiančių išlaidų augimo.
Pirmasis Seimo sesijos posėdis numatytas rugsėjo 10 d., šeštadienį.