Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, Seimo koridoriuose imta diskutuoti, kaip bus su tiesioginiais merų rinkimais. Mat galiojant nepaprastosios padėties režimui, šalyje negalimi Konstitucijos pakeitimai. Vis tik, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, nors artėjančioje pavasario Seimo darbotvarkėje prioritetas bus skiriamas Ukrainai ir saugumui, tiesioginiai merų rinkimai taip pat bus vienas iš prioritetinių klausimų.
„Viskas įvertinta, tiesioginiai merų rinkimai tikrai bus vienas iš svarbesnių pavasario sesijos klausimų, atsitraukti nuo jo nė neketinama, balsavimai dėl šio klausimo planuoti balandį. Procedūriniai sprendimai galimi įvairūs, o ar balandį bus nepaprastoji padėtis, pamatysime po kelių savaičių. Tačiau net ir tuo atveju dėliojami tokie variantai, kad tiesioginiai merų rinkimai išliktų, balsavimas dėl jų įvyktų“, – penktadienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pridurdama, kad esminiai klausimai ir dabartinėmis sąlygomis nesustos.
„Visos baimės yra nepagrįstos. Nors dabar politikų dėmesys skirtas Ukrainai, esminiai Lietuvos politiniai, ekonominiai bei socialiniai klausimai taip pat sprendžiami, jie nesustojo“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Lietuvoje dėl Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą vasario 24 d. iki šių metų kovo 10 d. įvesta nepaprastoji padėtis. Dėl įvestos nepaprastosios padėties Seimas negali priimti Konstitucijos pataisų.
Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.
Tačiau Seimas rudens sesijoje klausimo spręsti negalėjo dėl pasienyje su Baltarusija įvestos nepaprastosios padėties. Seimo rudens sesijai baigiantis, opozicija pareiškė norą įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų į pratęstą sesiją. Opozicija tokį prašymą grindė nuogąstavimu, kad, šį klausimą nukėlus į pavasario Seimo sesiją, priimti Konstitucijos pataisas iki 2023 m. neužteks laiko.
Pratęstoje rudens Seimo sesijoje įvykus balsavimui, Konstitucijos pataisoms parlamentarai pritarė vienbalsiai.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.
ELTA