Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com
Austėja Masiokaitė-LiubinienėŠaltinis: BNS
Apie tai, jog stinga psichologinės pagalbos jaunoms mamoms ji kalbėjo po to, kai rugsėjo pradžioje motina, manoma, Vilniuje Neryje paskandino dvi savo mažametes dukras. Ši didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi istorija paskatino diskusijas apie tokios pagalbos stygių.
„Aš matau čia tokią visuomenės problemą, kuri, matyt, yra vienas iš įsišaknijusių stereotipų, kad moteris tiesiog iš savęs gali ir pagimdyti, ir užauginti vaiką ar netgi du mažus vaikus, pametinukus, iš esmės nesikreipdama pagalbos, negaudama pagalbos, nes tai yra neva natūralus prigimtinis dalykas“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, nors reikalingas geresnis psichologinės pagalbos prieinamumas ir didesnis dėmesys jaunų mamų psichologinei būklei iš sveikatos priežiūros specialistų, žalingų stereotipų neįmanoma pakeisti įstatymais.
„Toks įsitikinimas užkerta moterims kelią prašyti pagalbos ir manau, kad čia, matyt, visi gali suremti pečius: yra ir šeimos gydytojai, pas kuriuos mamos su tėčiais atveda kūdikius, ir jie gali matyti, pastebėti kažkokius pirmuosius ženklus, jeigu mama jaučiasi blogai, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. – Yra, žinoma, šeima, artimieji, draugės, draugai, kurie galėtų pasiūlyti pagalbą, nes tokių atvejų, deja, vis pasitaiko ir tai parodo paprastą dalyką, kad krūvis būtent mamoms yra nevisai adekvatus.“
„Stigma prašymo, kreipimosi pagalbos, ypatingai tokiu jautriu metu, kuomet augini kūdikį, ji yra vis dar pakankamai didelė, nes egzistuoja stereotipas, kad tai yra tiek natūralu ir taip suprantama, kad tiesiog mama turi tai gebėti, o realybė yra tokia, kad jaunoms mamoms reikia padėti“, – pridūrė ji.
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu trečiadienį pranešė inicijuojanti teisės aktų pakeitimus ir kitas priemones, kurios stiprintų pagalbą nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims.
Priemonėmis būtų siekiama laiku atpažinti psichologinius sunkumus, stiprinti artimųjų ir visuomenės palaikymą ir supratingumą bei užtikrinti veiksmingą ir savalaikę specialistų pagalbą, nurodo ministerija.
Ministerija žada peržiūrėti moterų informavimo apie pogimdyvinę depresiją tvarką, tęsti mokymus darbuotojams, įpareigoti medikus vertinti besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų psichologinę būklę ir, esant poreikiui, nukreipti jas pas specialistus.