V. Čmilytė-Nielsen: dėl smurto prieš moteris gali tekti koreguoti įstatymus

photo_4339715
Lietuva
Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Martyna Pikelytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad smurtas prieš moteris kelia riziką demokratijos kokybei. Sudalyvavusi Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2023” politikė pažymėjo, kad sprendžiant šią problemą Lietuvoje yra poreikis kalbėti apie esamų įstatymų korekcijas.

„Tai žinoma yra susiję su mūsų įstatymais ir galbūt su poreikiu kažką koreguoti juose“, –konferencijoje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Jos nuomone, kova už moterų teises ir lyčių lygybę yra neatsiejamos nuo demokratijos.
 
„Kuomet yra pažeidžiamos moterų teisės, tai yra paskutinis pavojaus signalas demokratijai, todėl kovodami už lyčių lygybę, už moterų teises mes stipriname demokratiją“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad kai kuriose srityse Lietuva jau yra padariusi pažangą.
 
„Nuo šių metų vasaros įsigaliojęs arešto orderis, tiems atvejams, kai smurtas artimoje aplinkoje yra, tai žingsnis į priekį. Mokyklose nuo šio rudens dėstomas mokslu pagrįstas lytinis ugdymas, pasiruošimo gyvenimui programa, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos“, – komentavo ji.
 
Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad nors pažanga padaryta, tačiau kiekviena iniciatyva buvo sulaukusi didelio pasipriešinimo ir aštrių prieštaravimų.
 
„Kiekvienas šis žingsnis susidūrė su daug pasipriešinimo, (buvo – ELTA) diskusijų, aštrių prieštaravimų, tai yra labai sudėtingi žingsniai“, – sakė politikė.
 
Lietuvoje smurto atvejų daugėja
 
Vilniaus moterų namų pristatytos statistikos duomenimis, 2022 m., lyginant su 2021 m., užregistruota 26,6 proc. daugiau sunkių sveikatos sutrikdymų, nuo 21 iki 25 proc. išaugo nužudymų artimoje aplinkoje atvejų skaičius, seksualinės prievartos nusikaltimo atvejų padaugėjo 29 proc.
 
Pradėjus veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nuo 2023  metų liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje jau registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Po atlikto pavojaus rizikos vertinimo skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.
 
Kovotojos už moterų teises mano, kad problema slypi įstatymuose
 
Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė teigė, kad dabartiniai įstatymai yra pernelyg neutralūs lyčiai. Jos nuomone, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą būtina išskirti smurtavimo prieš vaikus bei moteris klausimą.
 
„Jeigu norime ne imituoti, bet įveikti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, turime peržiūrėti įstatymus, jie turi būti lyčiai specifiški, turi būti aiškiai įvardyta, kad yra vyrų smurtas prieš moteris ir vaikus ir tam turi būti atitinkamos bausmės“, – komentavo ji.
 
„Latvija ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Lietuva pasilieka tarp 5 ES valstybių: Bulgarija, Slovakija, Čekija,
 
Vengrija, moterų žmogaus teisių atžvilgiu nėra pati geriausia kaimynystė ir turime padėti visas galimas pastangas iš jos ištrūkti ir prisijungti prie senų demokratijų, kurios nemato problemos ratifikuoti konvenciją ir suaktyvinti smurto prieš moteris veikimo procesus“, – pridūrė Vilniaus moterų namų vadovė.
 
Jos nuomonei pritarė Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Zuzana Vasiliauskaitė. Pastaroji sako, kad įstatymo redakcija kelia nerimą.
 
„Kelia nerimą naujoji apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, kurioje, deja, specializuotos pagalbos koncepcija yra keičiama, bandoma pririšti prie socialinių paslaugų“, – dėstė ji.
 
„Įstatyme yra užfiksuotos žalingos nuostatos apie tai, kad pagalbą gali teikti bet koks juridinis vienetas, registruotas Europos ekonominėje erdvėje. Tai gali būti asmenys, kurie nesupranta mūsų kultūrinio konteksto, teisinės sistemos ir jie negalėtų teikti pagalbos. Manau, kad tai yra valstybės lėšų švaistymas“, – tęsė Z. Vasiliauskaitė.