V. Čmilytė-Nielsen apie inicijuojamą apkaltą P. Gražuliui: nemanau, kad tik dėl šio klausimo reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją

V. Čmilytė-Nielsen apie inicijuojamą apkaltą P. Gražuliui: nemanau, kad tik dėl šio klausimo reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją
Lietuva
ELTA nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Niesen nemano, kad dėl inicijuojamos apkaltos Seimo nariui Petrui Gražuliui reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją. Pasak jos, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas Seimo pavasario sesijoje.

„Aš manyčiau, kad vien dėl šito klausimo neeilinės sesijos kviesti nevertėtų, tai taip, parašai yra surinkti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Kaip žinia, yra du pagrindai galimi. Tai vienu pagrindu yra surinkti parašai. Tai, manau kad šis klausimas galėtų keliauti jau į pavasario sesiją“, – pridūrė ji.
 
Seimo narys „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius sekmadienį paskelbė, kad parlamentarų parašai Lietuvos regionų frakcijos nario Petro Gražulio apkaltai jau surinkti.
 
Seimo statutas numato, kad teisę pasiūlyti parlamentui pradėti apkaltos procesą turi ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė – parašus po teikimo tekstu turi padėti bent 36 Seimo nariai.
 
Vėliau Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vertintų, ar pateikta iniciatyva dėl apkaltos yra pagrįsta. Pagal šios komisijos išvadą, parlamentas paruoštų atitinkamą nutarimą – pradėti apkaltą ar ne.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nutarus nepradėti apkaltos procedūros P. Gražuliui, į etikos sargus besikreipęs T. V. Raskevičius iniciatyvos ėmėsi pats. Ketvirtadienį Eltai politikas patvirtino, kad tekstas jau yra paruoštas ir netrukus bus pradėti rinkti apkaltą palaikančių parlamentarų parašai.
 
Pareiškimo dėl apkaltos procedūros iniciatyvos tekste, su kuriuo susipažino ir ELTA, išdėstomos visos aplinkybės, kokiu pagrindu Seimo nariai turėtų apsispręsti dėl P. Gražulio mandato likvidavimo.
 
Klausimai dėl parlamentaro elgesio kilo po to, kai P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Dėl šio politiko nusižengimo T. V. Raskevičius kreipėsi į Seimo etikos sargus, kurie nustatė, kad rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą jam nematant.
 
Visgi, „laisviečiui“ dar kartą pasikreipus į Etikos ir procedūrų komisiją – jau prašant pradėti apkaltos procedūrą – komisija nutarė to nedaryti.
 
Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikdamas privataus juridinio asmens interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus. P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.