Užtikrinti spartesnį mėsos eksporto augimą į Japoniją bus sudėtinga

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

33297

Lietuva turi geras mėsos eksporto galimybes į Japoniją, nors užtikrinti, kad ši rinka sparčiai augs, sudėtinga, sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Tuo tarpu Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA) teigia, kad eksportas į šią šalį yra specifinis, o patys japonai - išrankūs pirkėjai.

Pasak B. Markausko, kol kas Lietuvos verslininkai nedrąsiai naudojasi galimybe eksportuoti mėsą į Japoniją, nors ministerija atlieka žingsnius, kad situacija keistųsi.

„Nemaža grupė verslininkų lankėsi parodoje Tokijuje, buvo pakviesti ir Japonijos prekybininkai į tą susitikimą. Tai tikrai matyti, kad ryšiai mezgasi ir eksportas gerės”, - Eltai sakė žemės ūkio ministras.

Anot jo, vis dėlto sudėtinga užtikrinti spartų eksporto augimą į šią šalį, nes verslininkai dar žvalgosi, kurios rinkos jiems patraukliausios ir kur mažesni kaštai.

B. Markausko teigimu, daromi žingsniai, kad būtų galima įeiti ne tik į Kinijos, bet ir Artimųjų Rytų, Saudo Arabijos, Omano rinkas.

Tuo metu LMPA direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad įėjimas į Japonijos rinką trunka ilgai, be to, japonai perka tik tam tikras skerdenų dalis arba subproduktus.

„Subproduktų kiekis nėra pakankamai didelis, kad sudarytų esminę eksporto dalį, tai mes tą rinką laikome papildančia. Ji kartu su atsidarančia Kinijos rinka būtų labai perspektyvi, nes į Kiniją mes galėtume vežti vienas dalis, į Japoniją - kitas, tada galėtume tą rinką išnaudoti pilnai“, - Eltai kalbėjo E. Mackevičius.

Pasak LMPA direktoriaus, perspektyviausios yra tos rinkos, į kurias galima eksportuoti visa skerdeną, tačiau Japonijos rinka išlieka patraukli ir ateityje bus naudinga.

„Mes, aišku, kalbame apie visas skerdenas, bet jie galbūt turi kitų alternatyvų visų skerdenų vežimui. Jie yra turtingi pirkėjai, kurie perka, ką nori“, - pažymėjo jis.

Tuo metu įmonių grupių „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys sakė, kad „KG Group“ paukštienos dalių eksportas į Japoniją išlieka stabilus - po 20 tonų per mėnesį, nors įmonė visada turi planų eksportą didinti.

Jis taip pat sutiko, kad japonai yra reiklūs pirkėjai.

„Be abejonės, ši šalis yra labai reikli eksportui. Kreipiamas dėmesys į tokį elementarų dalyką kaip higiena ir baigiama pačia produkcijos išvaizda, paruošimu, supakavimu”, - Eltai atsiųstame komentare sakė T. Barštys.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis Japonija užima 16 vietą tarp 143 šalių eksporto partnerių. Ministerija skaičiuoja, kad praeitais metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją sudarė 84 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuva į Japoniją eksportuoja sraiges, duonos ir pyrago gaminius, rugius, išrūgų miltelius, pieno miltelius, sūrį, varškės desertus, kviečių glitimą, šokoladą ir produktus su kakava, žuvininkystės produktus, sausus pusryčius, paukštieną ir paukštienos gaminius, kiaušinių gaminius ir miltelius, ledus, šunų ir kačių ėdalą, šaldytas mėlynes, kulinarinius gaminius.

B. Markauskas buvo susitikęs su Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, kuris pabrėžė, kad Japonijoje vis daugiau kompanijų domisi Lietuvos žemės ūkio produkcija.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt