REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2023 m. Rugsėjo 18 d. 14:21

Užsienio universitetų studentai – apie gyvenimą toli nuo namų ir studijų kokybę

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Martyna ČibonytėŠaltinis: Etaplius.lt


278299

Kasmet Lietuvos abiturientai renkasi studijas užsienyje dėl įvairių priežasčių: vienus vilioja galimybė iš arčiau susipažinti su kitomis kultūromis ir pamatyti pasaulio, kitus – platesnis studijų programų pasirinkimas ir darbo užsienyje galimybės.

„Lietuvių, studijuojančių užsienyje, skaičiai didėjo iki 2018–2019 metų, tačiau kai prasidėjo pandemija, jie sumažėjo. Tada įvyko dar keli dalykai, kurie neigiamai paveikė studijų rinką. Vienas iš jų – Brexit‘as, su kuriuo atėjo didelis studijų Anglijoje kainos pakilimas. Nuo 2020-ųjų metų studijos Anglijoje lietuviams kainuoja apie 15 tūkstančių eurų per metus, nebeliko ir studijų paskolos. Tai buvo pati populiariausia studijų užsienyje kryptis, tačiau tais metais stojimų skaičius nukrito beveik 85 %. Antra populiariausia studijų užsienyje kryptis buvo Danija, tačiau 2021-aisiais metais Danijos vyriausybė nusprendė uždaryti didžiąją dalį studijų programų anglų kalba. Tai irgi gerokai prisidėjo prie stojimų skaičiaus mažėjimo“, - pasakoja studijų koordinatorius Artur Jefimov iš studijų užsienyje agentūros „Kastu“.

Paklaustas, kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių abiturientai renkasi studijas svetur, Arturas išskyrė tris: išsilavinimo kokybę, kuri daugelyje užsienio universitetų vis dar yra geresnė bei labiau orientuota į praktiką, tarptautinę studijų aplinką, kuri padeda studentams susipažinti su kitomis kultūromis bei mentalitetais, ir, stebėtinai – studijų kainą.

„Studijos užsienyje, galbūt netikėta, dažnai yra pigesnės, nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Nyderlanduose studijos kainuoja viso labo tik apie 2 000 eurų per metus, ir studentai gali gauti studijų paramą iš valstybės. Jeigu studentas ne tik studijuoja, bet ir dirba Nyderlanduose – jis gali gauti virš 500 eurų paramą per mėnesį pragyvenimui.“

Pakalbinome du studentus, studijuojančius Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose, kad šie papasakotų savo istorijas: kodėl pasirinko išvykti iš Lietuvos ir studijuoti svetur, ar planuoja grįžti, o galbūt net gailisi išvykę?

Pirmo kurso kompiuterių inžinerijos studentas Tomas Jasaitis, studijuojantis Nyderlanduose, patvirtino faktą, jog šioje šalyje studijuoti nebrangu: jis teigė, jog būtent studijų kaina ir galimybė praplėsti akiratį paskatino jį studijuoti Nyderlanduose.

„Trūksta praktikuojančių savo specialybę dėstytojų, kurie galėtų įkvėpti. Tiek savo patirtimi, tiek mokymo kokybe. Reikia kelti standartus bei dėstytojų atlyginimus, kurti programas, dėstomas anglų kalba, kurios pritrauktų talentingų studentų iš užsienio“, – dalinosi Tomas, paklaustas ko, jo nuomone, šiuo metu trūksta Lietuvos universitetams.

Tiesa, nors Tomas ir jaučiasi patenkintas savo studijomis Nyderlanduose, jis teigia nesvarstantis po studijų baigimo likti šioje šalyje. Kultūrų skirtumai jį, kaip ir daugelį kitų užsienio studentų, verčia ilgėtis namų.

Tuo tarpu, trečio kurso tarptautinio verslo studijų studentas Aleksas Slavinskas, studijuojantis Jungtinėje Karalystėje, Londone, turėjo daug ką pasakyti apie studijas ir gyvenimą šioje šalyje – nuo modernių, vakarietiškų studijų privalumų, iki niūraus kultūros šoko, kurį teko patirti gyvenant Londone.

Kodėl apsisprendėte studijuoti būtent šioje šalyje?

Prasidėjo nuo tėvų, jie man pasiūlė galimybę studijuoti užsienyje, buvo daug variantų. Norėjau studijuoti arba finasus, nes labai gerai sekėsi viskas su skaičiais, arba marketingą, nes tiesiog patiko pardavimų sektorius. Nuvykau į vieną tartpautinių universitetų renginį Vilniuje, iš pradžių sudomino studijos Šveicarijoje arba JAV. Taip pat susipažinau su studijų konsultantu, su kuriuo vėliau susitikau ir po kelių valandų pokalbio pasidarė aiškiau kokios studijos man tinka. Tada jis atsiuntė kelis pasiūlymus, universitetus, kurie atitiko mano ir mano tėvų finansines galimybes. Nors turėjau pakankamai gerus rezultatus, kad gaučiau realų šansą studijuoti Harvarde, Jeilyje, neturėjau galimybių gauti stipendiją, tai teko rinktis įperkamesnius variantus. Kadangi nebuvau iki galo apsisprendęs, ką noriu vėliau veikti, ar noriu būti Lietuvoje, Jungtinė karalystė atrodė tinkamiausias variantas įgyti patirties, turėti daugiau galimybių. Negana to, prieš Brexit‘ą, įsidarbinimo galimybės po studijų baigimo ten buvo kur kas geresnės. Galiausiai, Londone jau esu buvęs ne kartą, ir miestas tuo metu patiko, todėl galiausiai ir „sukrito”, kad studijuoju Londone.

Ko jūsų manymu trūksta Lietuvos aukštosioms mokykloms, kad pritrauktų daugiau studentų likti studijuoti čia?

Iš draugų ir kitų pažįstamų vis girdžiu, jog vis dar galioja tas senesnių laikų stereotipas: mokymosi sistema yra paremta kalimu, didžiuliai krūviai dėl per didelio kiekio ginčitynai naudingos informacijos. Tas galiausiai atsiliepia studijų kokybei, ir jeigu universitetas yra reitinguojamas aukščiau, dauguma studentų bus linkę vykti net ir užsienį dėl to. Kalbant apie studijas vakarų valstybėse, taip pat reikia suprasti prestižo reikalą – vien studijavimo užsienyje faktas prideda vertės, nelabai svarbu, kur studijavai. Jei grįši į Lietuvą, visgi turėsi užsienietišką išsilavinimą, o jei nori gyventi užsieny – žinoma jis taip pat pridės daug daugiau vertės ieškant pirmo darbo ar praktikos pagal specialybę.

Su kokiais kultūriniais skirtumais susidūrėte atvykę į šią šalį?

Kultūrinių skirtumų buvo neįtikėtinai daug, kadangi mano universitetui kultūrinė įvairovė yra labai svarbi – yra moksleivių iš virš 150 valstybių. Pirmiausia, labai pasijautė mano lietuviškas šaltumas – nesiglebesčiuoju ir tikrai nesibučiuoju kai sveikinuosi. Esu įpratęs stovėti per metrą nuo žmonių kai su jais kalbu, tačiau dauguma įprastai palaiko daug fizinio kontakto. Kita buvo darbštumas ir disciplina – dauguma kursiokų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos išsiskyrė tuo, kad žvelgė į studijas daug rimčiau, praleisdavo mažiau paskaitų, nesiskųsdavo praleidę pusdienį prie knygų, kur kas geriau prisižiūrėdavo save ir daug rečiau ateidavo pagiringi į paskaitas iš naktinių klubų. Bendrai, studentai iš visų post-sovietinių valstybių pasirodo kaip labiau subrendę žmonės, ypač studentai iš Baltijos valstybių. Studentams iš tam tikrų kitų valstybių yra įprasta leisti pinigus ant narkotikų ir mažai dėmesio skirti mokslams.

Ar patyrėte kokių nors sunkumų?

Žinoma, bendras kultūrinis pokytis, kitokia gyvenimo tvarka tikrai turėjo įtakos, kol neprisitaikiau. Aišku, ir kainos, ir prastėjanti ekonominė situacija JK nepadeda. Taip pat pasiilgstu to, kas liko Lietuvoje: šeima, draugai, giminės, pati valstybė, ko nemaniau, jog taip pritrūks. Tiesą sakant, nėra labai didelių sunkumų, Londone nėra taip sunku įsivažiuoti ir gyventi. Tačiau piniginę tikrai teks ploninti: be tūkstančio niekaip, o nuomojantis atskirą butą saugesnėje vietoje arčiau centro, kaina gali siekti ir 2 tūkstančius. O juk vis tiek kartais norėsis ir kur nors išeiti, kas irgi kainuoja.

Kokie, jūsų manymu, didžiausi jūsų studijų privalumai? Kokie trūkumai?

Ilgai galvojau apie tai: ką gavau, o ką praradau vykdamas į JK. Vienas didelis trūkumas, apie kurį mažai kas kalba, tai dėstytojų profesionalumas. Lietuvoje vis girdžiu iš draugų, jog kai kurie dėstytojai remiasi asmeniškumais tiek rašydami pažymius, tiek bendraudami su studentais – kitaip tariant, jie turi tam tikrą požiūrį į studentą, taip pat gali mažiau padėti, nes „nemėgsta”. Bent jau mano universiteto atveju, dėstytojas už tokius dalykus būtų atleistas ir yra buvę taip. Bendrai, dėstytojai yra daug draugiškesni ir visada linkę padėti ar pasikalbėti, nesijaučia, jog kalbi su kažkuo, prieš ką tum jaustis nepatogiai. Taip pat visas mokymo turinys yra labai atnaujintas, labai daug medžiagos yra tik metų senumo. Mokymo programa kas metus yra atnaujima ir koreguojama pagal studentų rezultatus. Iš neigiamos pusės, Lietuvoje atrodo lengviau įsidarbinti pabaigus studijas, bent jau dabar. Viena iš priežasčių – Lietuva yra maža valstybė, įmonės žino, iš kur kokio paruošimo žmonės ateina ir kur jų ieškoti. JK tuo klausimu yra visiškas chaosas, ypač po Brexit‘o patiriant ekonominį nuosmukį, augant bedarbystei ir esant stagfliacijai.

Papapsakokite daugiau apie savo planus po studijų. Ar planuojate baigę studijas grįžti į Lietuvą?

Kadangi mano patirtis studijuojant užsienyje buvo neįkainojama, susipažinau su daug žmonių, pasikeitė požiūris į daug dalykų, visiškai išlindau iš komforto zonos, kol kas dar neplanuoju to mesti. Gerai mokausi, greičiausiai pavyks patekti į magistro studijas Bostone, JAV. Žadu ten vykti, nes Londonas jau atsibodo. Čia situacija vis blogėja, nusikalstamumas neįtikėtinas (per metus gatvėse pamatau po 5-10 lavonų), nenoriu turėti čia ateities. Galiausiai, net jei ir patiks patirtis JAV, liksiu ten tik tuo atveju, jei ten pavyks susirasti rinkos analitiko darbą auto sektoriuje, ko labiausiai norėčiau, ir mano diplomai bei praktikos portfolio turėtų atverti šias duris. Bet esu iš Lietuvos, ten kur man viskas artima, kur mano giminės, vaikystės draugai ir turėčiau kažką tikrai neblogo atrasti, kad čia negrįžčiau.

Nors abiturientų, vykstančių studijuoti į užsienio universitetus, mažiau nei buvo anksčiau – akivaizdu, kad šie skaičiai vis tiek nemaži. 2022-aisiais metais LAMA BPO atstovė Erika Vaitkūnienė teigė, kad pasibaigus pandemijai studijuojančių užsienyje skaičius vėl pamažu pradeda augti. Studijos užsienyje turi daug privalumų, tačiau prieš priimant sprendimą išvykti, svarbu apsvarstyti visus variantus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA