Užsienio filmai, kurie patiks holivudinio kino gerbėjams (II dalis)

Dėl neapsakomos filmų gausybės į mūsų akiratį dažniausiai patenka tik Holivudo filmai. Tačiau neretai kitų šalių kurtas kinas yra tokios pat aukštos kokybės, o jo unikalus visuomenės ir kultūros vaizdavimas gali praplėsti žiūrovo pasaulėžiūrą. Pradėjus nuo užsienio filmų, kurie yra panašūs į žinomus holivudinius filmus, užsienio kinas gali tapti patrauklesnis.

Taip pat skaitykite: Užsienio filmai, kurie patiks holivudinio kino gerbėjams (I dalis)

„Aftersun“ (2022) ir „Like Father, Like Son“ (2013) 

„Aftersun“ yra režisierės Charlotte Wells režisūrinis debiutas, kuriam įkvėpimo režisierė sėmėsi iš savo pačios vaikystės prisiminimų. Filmo siužetas seka vienuolikmetės mergaitės ir jos tėčio atostogas Turkijoje. Per mergaitės akis žiūrovas patiria jos vaikystės išgyvenimus ir visus jausmus, kurie atsiranda, kai aiškiau pradedi suprasti save supantį pasaulį ir jame esančius žmones. Praleisdama nesibaigiančias vasaros dienas kurorte, ji bando pažinti savo tėtį ir suprasti, kas vyksta jo galvoje.

Hirokazu Koreeda draminis filmas „Like Father, Like Son“ realybe paverčia dažnai diskutuojamą klausimą: ar svarbiau biologinis ryšys, ar tas, kuris buvo puoselėjamas ir auginamas? Dviejų šeimų gyvenimai kardinaliai pasikeičia, kai jie sužino, kad jų šešiamečiai sūnūs buvo apmainyti ligoninėje jiems gimus. Jautriai vaizduojama kebli situacija, kai tėvams reikia nuspręsti, ar apsimainyti vaikais ir auginti savo biologinį sūnų, ar ir toliau gyventi su tuo vaiku, kurį užaugino. Kino juostoje yra svarbios socialinės klasės, pareigos pratęsti giminę temos, tačiau geriausiai filmas atskleidžia ryšį tarp tėvų ir vaiko.

Kuo filmai panašūs?

„Aftersun“ ir „Like Father, Like Son“ yra filmai, kuriuose svarbiausia yra pajusti emocijas, kurias filmai siekia perteikti. Tos emocijos yra tylios, santūrios, tačiau paveikia žiūrovą, priverčia susimąstyti apie savo paties patirtis. Šie filmai atskleidžia komplikuotus tėvų ir vaikų santykius. Parodo, kad tėvai taip pat yra žmonės, kurie daro klaidas, ne visada žino visus atsakymus ir gali skaudinti net norėdami gero.

„The Hateful Eight“ (2015) ir „Bacurau“ (2019)

Legendinio režisieriaus Quentin Tarantino filmas „The Hateful Eight“ nukelia žiūrovus į 1877 metus, kur grupė žmonių sniego pūgos yra įkalinti užeigoje. Grupėje, kurią sudaro itin skirtingi žmonės, vyrauja nepasitikėjimas vienas kitu. Užstrigę žmonės vienas su kitu konfliktuoja, kol galiausiai įtampa pasiekia aukščiausią tašką, kai vienas iš jų netenka gyvybės. Uždaryti užeigoje, iš kurios negali pabėgti, ir apsupti žmonių, kuriais negali pasitikėti, veikėjai turi išsaugoti savo gyvybes, kol pūga praeis.

Brazilų režisierių Kleber Mendonça Filho ir Juliano Dornelles kurtos kino juostos „Bacurau“ veikėjai yra slegiami nejaukios atmosferos. Bacurau miestelio gyventojai, praradę savo bendruomenės matriarchę, pradeda patirti keistus įvykius. Miestelyje dingsta ryšys, jo nebegalima aptikti interneto žemėlapiuose, taip pat danguje pradeda skraidyti keisti objektai. Miestelio gyventojai negali suprasti, kas dedasi, tačiau suvokia, kad aplink juos tvyro blogis, prieš kurį jiems teks kovoti.

Kuo filmai panašūs?

 „The Hateful Eight“ ir „Bacurau“ yra kupini įtampos, nes siužetas neatskleidžia, ko žiūrovui reikia tikėtis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad situacija nėra pavojinga, tačiau siužeto intensyvumas greitai auga, atsiranda klausimų, kurie kelia nerimą. Abiejų šių kino juostų eigą sunku nuspėti, jos priverčia abejoti veikėjų ketinimais ir ekrane matomais vaizdais.