Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Raginu skirtingose situacijose stebėti savo jausmus: kaip išgyvenu juos, kokie yra emocijų pojūčiai, atspalviai? Stebėkite, jauskite, leiskite sau jausti skirtingas emocijas“, – siūlo psichologė Neringa Thariani. (Freepik nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Ar pažįstamas jausmas, kai, stipriai supykę, imate berti neapgalvotus žodžius aplinkiniams? Arba, patekę į stresinę situaciją, šluojate visą šaldytuvo turinį, kad nusiramintumėte? Tai jūsų patiriamų emocijų pasekmės, kurios prie gero nepriveda. Tad kaip išmokti išgyventi įvairias emocijas, kad jos ne žlugdytų mus, o padėtų pasijausti gerai? Pataria psichologė Neringa Thariani.
Emocijos – labai asmeniška
Karantinas sustabdė mūsų bėgimą, apribojo arba atėmė veiklas, bet ar pastebėjote, kad mūsų emocijos kaip tik tapo daug stipresnės nei iki šiol? Jei džiaugiamės – tai smulkmenomis, jei verkiame – taip pat kaltos gali būti net ir menkiausios priežastys. Bet reikia suvokti, kad kiekviena emocija turi būti išgyventa tinkamai, jog mes patys galėtume save valdyti, o ne jos mus.
Psichologė Neringa veda Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamus mokymus „Psichologinė gerovė ir asmenybės stiprinimas“, todėl emocijų raiškai juose skiriama ypač daug dėmesio. Ką svarbu įsisąmoninti? Emocijos – labai plati tema, bet emocinė branda mums gali pagelbėti daugelyje gyvenimo situacijų.
„Emocijos yra labai asmeniškas dalykas, kiekvienas mes emocijas jaučiame skirtingai ir jas sukelia taip pat skirtingos mintys“, – sako psichologė. Juk būna, kad tam tikras įvykis, pavyzdžiui, filmo siužetas, jus privertė apsiašaroti, o šalia sėdintis draugas liko abejingas. Čia ir pasireiškia asmeniniai pojūčiai. O kartais mes sąmoningai liekame tarsi nejautrūs kai kuriems dalykams – pasak psichologės, tai tarsi emocinė nejautra, kai užblokuojame visas emocijas. Tiesa, ilgai tai tęstis neturėtų – būtina ieškoti būdų sau padėti.
Pažinkime save
Emocijas sukelia kažkokia mintis, išorinis ar vidinis stimulas, tada aktyvuojama nervų, endokrininė sistemos ir ima veikti kūno reakcijos. „Jos visą laiką turi fiziologinių pojūčių, ypač stiprios emocijos. Jei labai džiaugsmingas jaudulys –
jaučiame lyg drugelius pilve, jei baimė – keičiasi kvėpavimas, širdies ritmas ir pan. Kiekvienam tie pojūčiai skirtingi. Emocijas mes išreiškiame per elgesį, veido išraišką, balso toną. Jos musų elgesiui turi labai didelę įtaką. Tai labai kompleksiškas dalykas“, – pasakoja Neringa.
Emocinis intelektas (arba branda) – gebėjimas atpažinti pirmiausia savo, tada ir kitų emocijas, suvokti, įvardyti skirtingus jausmus ir naudoti emocinę informaciją mąstymui, suvokimui, elgesiui ir siekių įgyvendinimui. „Dažnai nesusimąstome, bet kas būtų, jei išimtume emocijas iš gyvenimo? Jos mums duoda skonio, spalvų, intensyvumo ir gyvybės. Tai mūsų vidinis kompasas“, – sako Neringa.
Kaip galime jausti emocijas? „Kaip vidinę būseną, kur gali įvardyti, kaip jautiesi. Per kūno pojūčius – tikrai bus kažkas, ką galėsime pajausti. Pastebėkite save: kai liūdna – kur kokius pojūčius jaučiate, kai norite išreikšti dėkingumą –
gerklėje lyg gumulas atsiranda ir pan.“ – teigia psichologė. Ir priduria: užspaustos, tarsi užrakintos mumyse emocijos gali pasireikšti per kūno pojūčius: širdies, skrandžio skausmus: „Taigi, konstruktyvus emocijų išgyvenimas turi įtakos tiek mūsų psichologinei, tiek fiziologinei sveikatai.“
Neslopinkime neigiamų emocijų
Svarbu stebėti, kas su jumis vyksta, kai jaučiate kažkokią emociją. „Nėra nei gerų, nei blogų emocijų. Yra tik tai, kaip yra, kaip tuo metu jaučiatės ir kaip su jomis elgtis, kaip jas išgyventi“, – atkreipia dėmesį ji. Kitas svarbus dalykas – be reikalo neigiamas emocijas užspaudžiame. „Nežinodami, ką daryti, laikome savy, galvojame, kad su tuo susitvarkysime vėliau, bet užspaustos emocijos niekur nedingsta, jos lieka ir kaupiasi. Jei mes jų neišgyvename, jos sąmonėje ar pasąmonėje tūno ir kaupia jėgą, o paskutinis lašas, kuris dažniausiai būna menkniekis, jas susprogdina“, – sako N. Thariani.
Pirmas žingsnis link emocinės brandos – leisti sau jausti emocijas. Prisiminkite save vaikystėje ir dabar – bus lengva suprasti, ką reiškia jausti emocijas, jas išgyventi. Ir palyginkite dabartinį save – pamatysite, koks pokytis įvykęs. „Suaugusio žmogaus būsena nėra tokia išraiškinga. Mes kažkuriuo momentu pametame stiprias emocijas ir liekame neutralūs“, – tikina psichologė.
Antrasis – atpažinti kilusias emocijas: „Emocijos nesitęsia amžinai, jos turi savo galiojimo laiką ir keičiasi. Tai kaip jūros bangavimas, o mums reikia išlaviruoti – turėti banglentę, su kuria jaustumėmės komfortiškai ir ant bangos, ir bangai nuslūgus.“
Taip pat svarbu suvokti sąsajas su mūsų vidinėmis tendencijomis ir išorinėmis aplinkybėmis. Neretai apkaltiname kitus asmenis dėl savo būsenos, bet nesuvokiame, kad emocijos tiesiog natūraliai keičiasi.
Konstruktyvus ir nekonstruktyvus emocijų išgyvenimas
Be to, dažnai pasekmės: agresyvus elgesys, pikti žodžiai ir pan. – būna skaudesnės už pačią emociją, dėl ko viskas kilo. Todėl psichologė pataria susirasti būdų, kaip save nuraminti, kai apima stiprūs jausmai. Vieni nueina žiūrėti televizoriaus, kol nieko neaprėkė, o kiti kaip tik paleidžia žodžių lavinas ar net kumščius, po to gailėdamiesi savo elgesio.
Emocijų išgyvenimas susideda iš fiziologinių ir kūno pojūčių (pavyzdžiui, verkimas be sustojimo). Geriausia, anot psichologės, tokiu metu ne kamuoti save mintimis, kurios tik paaštrina emocijas, bet susikoncentruoti į pojūčius ir juos stebėti: ar spaudžia krūtinę, ar gniaužia gerklę. Stebėti, kas keičiasi. „Kai nutraukiame minčių srautą, emocijas išgyventi lengviau“, – teigia ji.
Svarbus kvėpavimas – jis tiesiogiai susijęs su mūsų emocijomis. Nurimti padeda lėtas ir gilus kvėpavimas. Gali padėti emocinė iškrova, pasireiškianti per veido mimikas, kūno kalbą, juoką, ašaras. Sunkiu metu padeda žodžiai – reikia įvardyti savo jausmus, būseną. „Įvardyta ir suvokta emocija praranda dalį įtampos“, – atkreipia dėmesį psichologė, pridurdama, kad gerokai palengvėja ir paėmus popieriaus lapą bei tušinuką: išrašykite savo jausmus – viską, kas susikaupė jumyse.
Skiriami konstruktyvūs ir nekonstruktyvūs būdai emocijoms išgyventi. Prie nekonstruktyvių būdų priskiriami: rėkimas, barniai, agresija, alkoholis ir kt. Emocinis valgymas taip pat laikomas nekonstruktyviu emocijų išgyvenimo būdu. „Mes ieškome šaldytuve, kaip vienišumą ar nerimą nuraminti per maistą, – paaiškina psichologė. – Bet streso metu ir virškinimo sistema būna šiek tiek prislopinta, todėl pasijaučiame dar blogiau – gali atsirasti skrandžio skausmų, pykinimas.“
Bet jei, susijaudinę dėl stiprių išgyvenimų, imate tvarkytis namie, sportuoti, išeinate pasivaikščioti, užsiimate sodininkyste ir pan. – puiku. Svarbu stebėti save, ugdyti tinkamus emocijų išgyvenimo būdus. „Svarbu viską daryti sąmoningai ir į tą veiklą įdėti savo jausmą“, – sako psichologė.
1.jpg
spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg