REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Vasario 10 d. 14:52

„Užmiršti kareiviai“ neprivalės nuimti antkapinio paminklo nuo sovietų karių kapo

Vilnius

Grabijolų kaimas @ Wikipedia/Italas nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


71352

Teismas panaikino Kultūros paveldo departamento priimtą reikalavimą Rusijos remiamai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ nuimti savavališkai pastatytą antkapinį paminklą nuo rusų kareivio kapo.

Reikalavimas panaikintas, nes antkapinis paminklas buvo pastatytas anksčiau, nei įsigaliojo pažeidimą reglamentuojantis teisės aktas.

Antkapinis paminklas pastatytas 2017 metų balandį, Elektrėnų savivaldybės, Kazokiškių seniūnijos, Grabijolų kaimo kapinėse, ant rusų kareivio kapo. Jame – užrašas rusų su viršuje iškalta penkiakampe žvaigžde.

Organizacija teigė, kad pastatymas negalėjo prieštarauti naujai Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvoje, tvarkymo taisyklių redakcijai, patvirtintai kultūros ministro 2018 metų birželio 27 dienos įsakymu, t. y. teisės aktui, kuris įsigaliojo praėjus daugiau nei metams nuo paminklo pastatymo.

Kultūros paveldo departamentui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šioje vietoje palaidotas kareivis. Antkapinį paminklą pastatė asociacija, o minėtos kapinės nėra įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

Paveldosaugininkai įpareigojo asociaciją „Užmiršti kareiviai“ iki 2018 metų rugpjūčio 24 dienos nuimti savavališkai pastatytą antkapinį paminklą nuo rusų kareivio kapo bei rugpjūčio 21 dieną atvykti į departamento Vilniaus skyrių dėl protokolo dėl įstatymo pažeidimo surašymo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime rašoma, kad byloje nustatyta, jog Grabijolų kaimo kapinėse antkapinis paminklas pastatytas 2017 metų balandį.

„Taigi antkapinio paminklo pastatymo metu reikalavime nurodyta Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių nauja redakcija dar nebuvo patvirtinta, todėl pareiškėja negalėjo jos pažeisti“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme, pagal jį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad negalima daryti išvados, jog byloje minimas Kultūros paveldo departamento reikalavimas, kaip individualus administracinis aktas, atitinka argumentų išsamumo ir pakankamumo reikalavimą.

„Nors reikalavime yra išdėstytos administracinės procedūros metu nustatytos aplinkybės, tačiau visiškai neargumentuota, kodėl priimtas konkretus pareiškėjai nepalankus sprendimas, t. y. iš turinio nėra aišku, kokios konkrečios taisyklių nuostatos buvo pažeistos, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjai iš individualaus administracinio akto nebuvo aiški ir suprantama kilusių visuomeninių santykių esmė ir turinys ir tai apsunkino galimybę jai identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį“, – rašoma teismo sprendime.

Trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad departamento 2018 metų liepos 13 dienos reikalavimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl toks aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Sausio pabaigoje priimtas sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Organizacijai „Užmiršti kareiviai“ teisme atstovavo Rusijos pilietis Viktoras Orlovas.

Jo namuose neseniai atliktos kratos Lietuvos pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo ginklais.

Apie kratas V. Orlovo namuose pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Maskva Lietuvos teisėsaugos veiksmus pavadino provokacija dėl politinių motyvų.

Lietuvos žvalgyba prieš kelerius metus yra skelbusi, kad per „Užmirštų kareivių“ organizaciją Rusija bando skleisti savo įtaką Lietuvoje.

BNS



REDAKCIJA REKOMENDUOJA