PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2023 m. Sausio 14 d. 10:21

Užkalniui teko įsijausti į senjorės vaidmenį: kaip išspręsti bėdas, su kuriomis ji susiduria?

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai


256478

Rašytojas, žurnalistas ir restoranų kritikas Andrius Užkalnis neslepia – įsikūnijimai į kitus asmenis jam nesvetimi, mat tik tokiu būdu galima paaiškinti kitų žmonių elgesį ir rasti priežasčių tam tikriems jų priimamiems sprendimams. Net ir tais atvejais, jei patys tam nepritariate. Būtent todėl A. Užkalnis su malonumu priėmė Edmundo Jakilaičio iššūkį ir tapo TV3 laidos „Įsikūnijimas“ svečiu. Į kokį vaidmenį teks įsijausti rašytojui ir kokie nepatogūs sprendimai jo laukia?

Žinomas vyras atviraus, jog rašančiam, tačiau empatijos nejaučiančiam ir įsikūnyti negebančiam žmogui, dirbti savo darbą matyt būtų itin sunku. Andrius, savo ruožtu, pripažins įsikūnijantis nuolatos.

Tą žiūrovai išvys ir šio šeštadienio laidoje, kurioje rašytojas meistriškai įsijaus į 75 metų pensininkės Adelės vaidmenį.

E. Jakilaitis savo svečiui nupieš jo įkūnijamos moters paveikslą. „Ji – našlė, buvusi prekybos centro darbuotoja. Sovietiniais laikais ji mokėjo suktis ir gyveno pasiturinčiai, bet po Nepriklausomybės atkūrimo šeimos išlaikymą perėmė vyras – statybos inžinierius. Su vyru, kuris mirė prieš 7 metus, Adelė užaugino sūnų ir dukrą, o taip pat ji turi keturis pilnamečius anūkus. Po vyro mirties Adelė liko gyventi viena, trijų kambarių bute Vilniaus senamiestyje“, – pasakos jis.

Savo ruožtu A. Užkalnis netrukus patikslins, kur, jo manymu, galėtų gyventi ši garbaus amžiaus moteris. „Įsivaizduoju, kad Adelė gyvena senamiestyje, Literatų gatvėje – ten, kur kai buvau visiškai mažas, kažkada gyveno mano prosenelė“, – sakys jis.

Toliau gvildenti Adelės portretą bus patikėta pačiam A. Užkalniui, atsakinėjančiam į E. Jakilaičio užduodamus klausimus. Daug apie rašytojo įkūnijamą Adelę atskleis net patiekalas, kuriuo ji galimai vaišintų pietų atvykusią savo gausią šeimą. Anot A. Užkalnio, moteris virtuvėje tikrai neeksperimentuotų ir rinktųsi nesunkiai pagaminamus, paprastus patiekalus iš vištienos.

Pats Andrius savo virtuvėje pripažins besielgiantis visiškai kitaip. „Skirtumas – radikalus, nes aš visą laiką eksperimentuoju – net rizikuodamas kažką sugadinti, aš varijuoju, perku naujus produktus, bandau iš akies. Gal todėl nedaug žmonių ateina pas mane valgyti“, – šyptels A. Užkalnis pridėdamas, kad neretai svečiai jo sujungtus skonių derinius apibūdina kaip „savotiškus“.

Klausimas po klausimo ir toliau piešiant A. Užkalnio įkūnijamos Adelės paveikslą paaiškės, kad moteris savo bute Literatų gatvėje gyvena nuo 1979 metų. Čia užaugo Adelės vaikai, ir, kol sūnus neįsigijo savo namų, lakstė ir anūkai. Tačiau ši vieta, kurioje gyvena Adelė, per pastaruosius 20 metų neatpažįstamai pasikeitė – senieji kaimynai mirė arba išsikraustė, jų butus nusipirko kiti žmonės, o moters prižiūrėtas gėlynas pavirto į automobilių stovėjimo aikštelę. Šie pokyčiai Adelei nelabai patinka – kai kalbasi su savo draugėmis ar artimaisiais, ji piktinasi naujais gyventojais ir juos sugadinusiais pinigais.

O kur dar nelauktai name prasidėjęs remontas, kurio nusprendė imtis kaimynai. Tai – didžiausias Adelės galvos skausmas, mat, nori to ar ne, išlaidas teks dalintis visiems namo gyventojams! Nesibaigia ir nuolatos kaimynystę drebinantys vakarėliai…

Laidos metu A. Užkalnio laukia ne vienas sunkus sprendimas. Ar jo įkūnijamai Adelei pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą? Rašytojas tvirtins, jog jo manymu, ši moteris išties tiki laiminga pabaiga. Bet kokią istorijos pabaigą jis pats jai sukurs?