Užgeso operos solisto V. Noreikos gyvybė

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

30631

Šeštadienio rytą, eidamas 82-uosius metus, mirė Lietuvos operos solistas, profesorius Virgilijus Noreika. Jam buvo suteiktas ir Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.

V. Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose, vėliau su tėvais persikraustė gyventi į Vilnių, kur mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1953-1958 m. studijavo LSSR konservatorijoje - solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė). 1957 m. Operos ir baleto teatre pradėjo solisto karjerą, stažavosi Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis. Vėliau šioje scenoje pasirodė dar keletą kartų su ten gastroliavusia Maskvos Didžiojo teatro trupe.

Nuo 1976 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 1993-1994 m., dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela). Grįžęs iš Venesuelos karjerą tęsė Estijoje, kur 1995-1996 m. buvo teatro „Estonia“ Taline dainavimo meistriškumo pedagogas, nuo 1997 m. Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius; nuo 2000 m. dainavimo skyriaus vedėjas.

Dirbęs ir dėstęs užsienyje, nuo 2003 m. V. Noreika tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovu ir pedagogu. Tarp jo mokinių tokie garsūs solistai kaip Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Algirdas Janutas, Sergejus Larinas, Arūnas Malikėnas, Arvydas Markauskas, Laimonas Pautienius, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Bronius Tamašauskas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis ir kiti.

Virgilijus Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.

Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių - Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo - operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Josė (Georges'o Bizeto „Carmen“), Wertherio (Jules'o Massenet'o „Werther“), Edgardo, Nemorino (Gaetano Donizetti'o „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky'io (Piotro Čaikovskio „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogo (Giuseppės Verdžio „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossio, Johnsono, Rodolfo (Giacomo Puccinio „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“) ir kitas.

V. Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700. Tenoro partijas atliko G. Verdžio „Requiem“, Ludwigo van Beethoveno „IX simfonijoje“ ir kt. Koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais.

V. Noreika už kūrybą ir nuopelnus įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje - 1991 m. tapo Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės piliečiu, 1995 m. apdovanotas Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės Gedimino 4 laipsnio ordinu, 1995 m. - Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi, 2003 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 2004 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2005 m. - Estijos „Baltosios žvaigždės“ II-ojo laipsnio ordinas, 2010 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“ ir daugelis kitų apdovanojimų.

2015 m. jis buvo inauguruotas Šiaulių miesto garbės piliečiu. „Pagalvojęs apie Šiaulius pirmiausia prisimenu virš mano vaikiškos lovelės kabojusį mamos rankomis išsiuvinėtą užrašą „Virgilijau, su Dievo pagalba miegok ramiai“. Prisimenu vaikystės draugus, su kuriais žaidėme Vilniaus gatvės balose. Labai brangūs prisiminimai, susiję ir su Šiaulių dramos teatru, kur vaikiškame spektaklyje vaidinau nykštuką. Visą gyvenimą man Šiauliai buvo prie širdies “, – tąkart susirinkusiesiems pasakojo Virgilijus Kęstutis Noreika.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt