Užfiksuotas pėsčiųjų elgesys perėjose: jaunimas nepaleidžia iš rankų telefonų, vyresni kerta gatvę neleistinose vietose

Nuo lapkričio pradžios įsigaliosiantis draudimas perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais bei kitomis dėmesį atitraukiančiomis priemonėmis tiesiogiai palies kas penktą gyventoją. Trijuose šalies didmiesčiuose atliktas tyrimas parodė, kad 20 proc. pėsčiųjų perėjose naršo mobiliajame, klausosi įrašų per ausines ar bent jau laiko telefoną rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu visą dėmesį sutelkti į jį.

Dar 27 proc. pėsčiųjų perėjose elgiasi nedėmesingai dėl kitų priežasčių: nežvilgteli į važiuojamąją kelio dalį, žengia į gatvę nesulaukę žalio šviesoforo signalo ar kerta ją už perėjos ribų. Tokie rezultatai gauti draudimo bendrovės BTA iniciatyva atlikus stebėjimo eksperimentą prie trijų reguliuojamų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sankryžų, jo metu užfiksuotas daugiau nei 3100 pėsčiųjų elgesys perėjose.

Kas antras pėsčiasis skrajoja padebesiais

„Stebėjimo tyrimo duomenimis, 52 proc. pėsčiųjų susitelkia ir perėjose elgiasi drausmingai. Tai reiškia, kad kas antras žmogus užsiima pašaline veikla ignoruodamas svarbias saugumo taisykles“, – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak eksperto, rega ir klausa yra svarbiausios juslės dalyvaujant eisme. Jų dėka pėstieji gali įvertinti atstumą iki transporto priemonės, girdi garsinius perspėjimo signalus, tokius kaip specialiąsias tarnybas, staigiai nuspaustus stabdžius ar susidūrimo garsą. Nepaisant to, Lietuvoje aibė pėsčiųjų perėjose ignoruoja aplinką klausydamiesi muzikos ar naršydami internete.

„Natūralu, kad prie išmaniųjų telefonų labiausiai prisirišę vaikai ir paaugliai – beveik trečdalis jų ir perėjose nepaleidžia šių prietaisų iš rankų. Tuo tarpu vyresni dažniau eina per kelią už perėjos ribų, jiems dažniau nepakanka kantrybės sulaukti žalio šviesoforo signalo, ir į perėją įžengiama anksčiau. Tokios situacijos pavojingos automobilių vairuotojams, nes prieš juos bet kurią akimirką gali iššokti nedrausmingas pėsčiasis“, – sakė A. Žiukelis.

Pasak eksperto, skubėjimą žengti į gatvę lemia kasdieniuose maršrutuose atsiradęs žinojimas, kaip juda automobiliai ir kokia tvarka įsijungia šviesoforo signalai, tačiau užtektų mažyčio reguliavimo pakeitimo ar nedrausmingo kitų eismo dalyvių elgesio, ir padariniai gali būti tragiški.

„Žinoma, pėstieji perėjose turi pirmenybę, tačiau turi ir pareigą – į važiuojamąją dalį galima žengti tik įsitikinus, kad pereiti bus saugu. Deja, ne visi šios pareigos laikosi“, – sakė A. Žiukelis.

Stebėjimo metu didesnį dėmesį saugumui demonstravo vyresni gyventojai – 64 proc. jų kelią perėjo drausmingai. Tuo tarpu vaikų ir paauglių kategorijoje taip besielgusių buvo 37 procentai.

Lemia ne draudimai, o sąmoningumo lygis

Ekspertas nedrįsta prognozuoti, ar įvedamas apribojimas pėstiesiems naudotis mobiliaisiais įrenginiais sumažins eismo įvykių skaičių, nes saugumą kelyje labiausiai lemia sąmoningas ir atsakingas eismo dalyvių elgesys, o ne draudimai.

„Gerai žinoma, kad eiti per važiuojamąją kelio dalį reguliuojamose sankryžose galima tik perėjose, degant žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui. Tačiau mūsų inicijuoto tyrimo metu net 13 proc. pėsčiųjų intensyvaus eismo sankryžose per kelią žygiavo už perėjos ribų, o dar 8 proc. įžengė į perėją nesulaukę žalios šviesos signalo. Tad įvertinti, kiek žmonių laikysis draudimo naudotis mobiliaisiais, sudėtinga, nes didelė dalis jų akivaizdžiai pamiršę saugaus dalyvavimo eisme pagrindus“, – sakė A. Žiukelis.

Kartu su apribojimais pėstiesiems įsigalios ir nauji reikalavimai vairuotojams – nuo šiol bus privaloma praleisti ne tik į perėją jau įžengusį, bet ir laukiantį tokios galimybės pėsčiąjį.

„Viena vertus, naujosios sąvokos teisiniu požiūriu yra nevienareikšmės, tad jos nepalengvins gyvenimo nei policijai, nei draudikams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes. Kita vertus, tiek pėsčiųjų, tiek vairuotojų atžvilgiu įvedami reikalavimai yra paremti sveika logika. Kiekvienas gyventojas – tiek pėsčiasis, tiek transporto priemonės vairuotojas – dalyvaudamas eisme neturėtų užsiimti pašalinėmis dėmesį atitraukiančiomis veiklomis, nepaisant to, draudžiamos jos ar ne“, – sakė ekspertas.

Lapkričio mėnuo statistiškai yra vienas nepalankiausių pėstiesiems. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai lapkritį įvyko 126 eismo įvykiai su pėsčiaisiais, kurių metu 17 pėsčiųjų žuvo, 112 buvo sužeista.

Pėsčiųjų elgsenos stebėjimo eksperimentas vykdytas rugsėjo mėn. pabaigoje, Žalgirio g. – Kalvarijų g. sankryžoje Vilniuje, Savanorių pr. – K. Petrausko g. – Utenos g. sankryžoje Kaune ir Taikos pr. – Agluonos g. – Kauno g. sankryžoje Klaipėdoje. Pėsčiųjų elgsena buvo stebima darbo dienomis, po 2 val. rytiniu ir vakariniu laiku. Eksperimento metu nebuvo fiksuojami ar įrašinėjami jokie asmens duomenys, o priskyrimas amžiaus grupei atliktas vizualiniu įvertinimu.