PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Balandžio 4 d. 09:24

Už žolės deginimą – bauda ir žalos atlyginimas

Alytus

Etaplius.ltŠaltinis: Alytaus rajono savivaldybė


297008

Praėjusį šventinį savaitgalį Alytaus rajono ugniagesiai gavo 6 iškvietimus gesinti gaisrus, kuriuos sukėlė pernykštės žolės deginimas. O netoli pamiškės sukurtas laužas net persikėlė į mišką Raitininkų seniūnijoje. Laimei, gaisrą pavyko greitai užgesinti.

„Žolės deginti negalima, nes tai padaro labai daug žalos gamtai – sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Dar blogiau, kai ugnis pasiglemžia žmonių turtą ir gyvybes. Be to, gaisrai labai užteršia aplinką, kai į orą išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Laužai turėtų būti deginami ypač atsakingai – kuo toliau nuo pastatų, miškų. To šiukštu negalima daryti vėjuotą dieną ir laužų negalima palikti be priežiūros. Praėjusį savaitgalį kaip tik turėjome tokio neatsakingo laužo deginimo atvejį, kai užsidegė šalia esantis miškas Raitininkų seniūnijoje“, – pasakojo Alytaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Aleksandras Bružas.

Pasak tarnybos vadovo, žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu ir už tai gresia bauda ir padarytos žalos gamtai atlyginimas. Beje, ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Ugniagesiai primena, kad pastebėjus degant žolę, jeigu yra galimybė, ugnį nedelsiant reikia gesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Tą daryti galima užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. Jeigu su ugnimi susidoroti nepavyksta, būtina nedelsiant kviesti ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

  • Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, kt. augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
  • Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas.
  • Draudžiama mėtyti degančius degtukus ir neužgesintas nuorūkas.
  • Augalinės kilmės atliekas kaimiškose vietovėse deginti galima tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
  • Laužą galima kurti tik tam paruoštose vietose. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti – užpilti žarijas vandeniu.
  • Būtina priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą gresia piniginės baudos.
  • Pamačius degančią žolę, nepraeiti pro šalį – mažą gaisrą bandyti gesinti patiems arba kviesti ugniagesius tel. 112.

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Priešgaisrinės tarnybos prašo gyventojų elgtis atsakingai, nelikti abejingais pastebėjus gaisrą ar asmenis, deginančius žolę.