Už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio advokatai apskundė nuosprendį

Už šnipinėjimą nuteisto buvusio politiko Algirdo Paleckio advokatai apskundė nuosprendį Apeliaciniam teismui.

Advokatų Adomo Liutvinsko ir Kęstučio Ragaišio pasirašytame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. Paleckį išteisinti.

„Mes prašome visiškai išteisinti. Manau, kad ši byla yra teisinis nesusipratimas, feljetonas, pamąstymai, pasvarstymai, prielaidos. Jį persekioja už politinius įsitikinimus,“ – BNS sakė advokatas A. Liutvinskas. 

Liepos pabaigoje Šiaulių apygardos teismas A. Paleckį pripažino kaltu ir skyrė jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jei apkaltinamasis nuosprendis bus paliktas galioti, iš tikrųjų A. Paleckis kalės daug trumpiau – maždaug puspenktų metų. 

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, yra įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Kol kas A. Paleckis yra laisvėje, teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą. Kartu su juo byloje buvo teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, jis prisipažino ir bendradarbiavimo su teisėsauga, todėl buvo atleistas nuo atsakomybės ir yra saugomas valstybės.

A. Paleckis kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą, esą bendraudamas su Rusijos piliečiais nežinojo apie jų ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, bendravimas buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu.

Šią versiją Šiaulių apygardos teismas įvardijo kaip A. Paleckio siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šnipinėjimo, nes, teismo manymu, jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika, savaip interpretuojant ir aiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems duomenims.  

Teismas mano, jog byloje surinkta medžiaga neigiamai apibūdina A. Paleckio asmenybę, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir siekį veikti prieš Lietuvą Rusijos naudai.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai liudija apie tai, kad D. Bertauskas ir A. Paleckis atliko jiems inkriminuotus veiksmus.

„Teismas pabrėžė, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią ir specialių žinių reikalaujančią analitinę informaciją, todėl teismas ja rėmėsi priimdamas nuosprendį“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, kaip akcentavo Šiaulių apygardos teismas, šioje byloje VSD pateiktą informaciją patvirtina (kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į bylos specifiką) ir kiti bylos duomenys.

Generalinė prokuratūra apeliacinio skundo neteiks

Valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė teismo prašė A. Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę – mažesnę, nei paskyrė teismas.

Prokurorė BNS teigė, kad apeliacinio skundo neteiks.

„Minimali bausmė už tokį nusikaltimą yra treji metai nelaisvės. Teismas paskelbė, kad A. Paleckio rinkta informacija buvo kitokio pobūdžio“, – BNS sakė V. Vidugirienė.

Nuosprendyje rašoma, jog A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, be to, Rusijos Federalinio saugumo tarnybos FSB užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos žvalgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota.

Todėl teismas nusprendė, kad A.Paleckio padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei yra mažesnis lyginant su kitais rūšiniais tokio pobūdžio nusikaltimais.

Teismas patvirtino visus prokuratūros kaltinimus šioje byloje pilna apimtimi, nebuvo pašalinta nė viena aplinkybė.

Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie Lietuvos teisėjus, prokurorus, specialistus, tyrusius Sausio 13-osios bylą,

Pasak teismo, D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos „Lietuvos liaudies partijos“ (LLP) veiklą bei 2011 metų rugsėjo 23 dieną susitarimo tarp LLP ir Rusijos partijos „Jedynaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) pagrindu gauti iš šios Rusijos politinės partijos finansinę paramą LLP bei politinės partijos Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai – dalyvauti Lietuvos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Tuo tikslu 2017 metų vasario 12–18 dienomis, būdami Maskvoje, pasinaudodami LLP turimais kontaktais, D. Bertauskas ir A. Paleckis planavo susitikti su Rusijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija atnaujinimo.

Nei D. Bertauskui, nei A. Paleckiui nepavyko savarankiškai užmegzti kontaktų su minėtos partijos atstovais.

Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, naudojo sutartines frazes, specialiai sukurtą elektroninio pašto dėžutę. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, kad A. Paleckis buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su Sausio 13-osios įvykiais.

BNS