Už mero pažeistą garbę ir orumą – administracinė atsakomybė

2020 metų sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismas Administracinio nusižengimo byloje Nr. Al8.-9-948/2020 M. A. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 90 Eur baudą.

M. A. pripažintas padaręs nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnį, kuriame teigiama, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia administracinę atsakomybę.

Ši bauda M. A. skirta už paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją ir pažeistą valstybės politiko, Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio, garbę ir orumą. Teismo teigimu, M. A. išdėstyti teiginiai apie valstybės politiką (Radviliškio rajono savivaldybės merą) negali būti laikomi išsakytais teiginiais (sava tiesa), kadangi jie nėra pagrįsti objektyvioje tikrovėje esančiais duomenimis, todėl vertintini kaip šio asmenų garbės ir orumo pažeminimu.

Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta 2019-06-17 Radviliškio rajono mero Antano Čepononio pranešimu Šiaulių AVPK, dėl to, kad M. A., viešai pabrėždamas jo užimamas pareigas ir paskelbdamas informaciją, kad buvo neblaivus, vertė kitus asmenis vartoti alkoholį ir nesirūpino skęstančiu žmogumi, pažemino jo, kaip valstybės politiko, garbę ir orumą.

Nors M. A. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę padarius administracinį nusižengimą įrodo nukentėjusiojo liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Šiaulių apylinkės teismas nesutinka su M. A. teiginiu, esą jo veiksmai neperžengė saviraiškos laisvės ribų ir buvo susiję su situacija, dėl kurios jis norėjo paviešinti valstybės tarnautojų elgesį, nesuderinamą su jiems keliamais aukštais moralės reikalavimais Teismas tokį elgesį traktuoja kaip saviraiškos laisvės ribų peržengimą.

Teismo teigimu, žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis), tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą.

Konstitucinė laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiūrų, nuomonių ar įsitikinimų, kuriais yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Žmogus, realizuodamas minėtą konstitucinę laisvę, turi ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Saviraiškos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą.

Kai skleidžiama informacija nėra grindžiama objektyviais faktais, ji negali būti laikoma teisinga, tikslia nei etiška. Nesąžininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, nuomonė ar vertinimas negali būti skleidžiama. Be to, įrodyti teiginių pagrįstumą, atitikimą faktams turi asmuo, paskleidęs tokią informaciją. Taigi, laikytina, kad suformuota M. A. nuomonė dėl Radviliškio rajono mero yra konstatuojamojo pobūdžio, tokie teiginiai turi būti grindžiami faktiniais duomenimis, atsakomybė už jų tikrumą ir tikslumą tenka paskelbusiam asmeniui.

Saviraiškos laisvė nėra galimybė skelbti informaciją peržengiant ribojimus (įstatymų, etikos, moralės, kt.), kurie skirti visuomenės intereso gauti informaciją bei asmens teisės į gyvenimo privatumą, garbę ir orumą pusiausvyrai užtikrinti.

Žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Asmuo naudodamasis šia savo konstitucine laisve, taip pat turi ir pareigą ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko – kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi, teismo sprendimu, M. A. neturi teisės (kartu ir laisvės) sakyti apie kitą asmenį, o nagrinėjamu atveju valstybės politiką – merą bet ką, prisidengdamas „savo tiesos“ argumentu.

Šis nutarimas yra neįsiteisėjęs ir per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.