Utenos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija

Rugsėjo 26 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Posėdyje, kuriam vadovavo ESK komisijos pirmininkas, administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, dalyvavo ESK nariai, seniūnijų seniūnai, specialistai ir ūkininkai. Komisija rinkosi pasitarti dėl nepalankių meteorologinių sąlygų savivaldybės teritorijoje susidariusios sudėtingos situacijos Utenos rajono savivaldybėje.

Posėdžio pirmininkas J. Slapšinskas supažindino posėdžio dalyvius su siūloma darbotvarke. Ją patvirtinus, pirmininkas informavo posėdžio dalyvius, jog yra gautas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymas savivaldybėms įvertinti susidariusią padėtį dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių lėmusių žemės ūkio augalų žūtį ir išnagrinėti galimybę nustatyta tvarka paskelbti ekstremalią situaciją (LRS Kaimo reiklų komiteto 2017-09-13 posėdžio protokolo Nr. P-30 nutarimas). Taip pat į savivaldybę kreipėsi Utenos rajono ūkininkų sąjunga su prašymu įvertinti esamą situaciją. Informaciją apie padėtį Utenos rajono savivaldybės žemės ūkiuose pristatė Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas Rimantas Rutkauskas, apie padėtį seniūnijų laukuose ir keliuose informavo seniūnijų seniūnai ir ūkininkai.

Dėl šalto pavasario, lėmusio ilgesnę augalų vegetaciją, derliaus nuėmimo darbai vėlavo 3 savaites, todėl rugsėjo mėnesį iškritęs gausus lietus lėmė katastrofišką situaciją žemės ūkyje tiek augalininkyste, tiek gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams. Rugsėjo 25 d. duomenimis Utenos rajone yra 968 ha nenukultų javų, 240 ha – pupų, 160 ha – žirnių, 513 ha – grikių, 96 ha- kukurūzų, 150 ha – rapsų. Taip pat kol kas neįmanoma įdirbti 398 ha pūdymo. Kaimiškosiose seniūnijose gyvena apie 13 tūkst. gyventojų, o t. y. 33 proc. viso rajono gyventojų. Šiuo metu surinkti ir pateikiami duomenys yra tik apie stambiuosius ūkininkus, o smulkieji ūkininkai yra nukentėję dar labiau – kadangi stambieji ūkininkai skubėjo gelbėti savo derlių, tad negalėjo turima technika pagelbėti smulkesniesiems, pastarųjų derlius neišgelbėtas. Akivaizdu, jog yra patirti didžiuliai nuostoliai, ūkininkai negaus planuotų pajamų, nevykdys įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai, daugelis ūkininkų – kreditoriams. Posėdžio pirmininkas Jonas Slapšinskas konstatavo, kad įvykis savivaldybės teritorijoje dėl meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį daugiau kaip 10 ha plote, yra pasiekęs ir viršijęs ekstremaliojo įvykio kriterijus (Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo 10.4 punktu „Meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, kai bendras pažeistas plotas viršija 10 ha). Po ūkininkų ir seniūnų pasisakymų, įvertinusi gautus duomenis, ESK komisija balsavo dėl ekstremaliosios situacijos Utenos rajono savivaldybės teritorijoje skelbimo. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-27 įsakymu Nr. AĮ-984 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Utenos rajono savivaldybės teritorijoje“ Utenos rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Utenos miesto seniūniją. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė.