Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Kelias Vilnius–Utena uteniškiams ir visiems, juo važiuojantiems, paskutiniu metu tapo tikru išbandymu ir galvosopiu: išdrįsti juo važiuoti ar sukti kitu keliu, kad ir tolimesniu, bet saugesniu? Mat kelias Vilnius–Utena vis labiau primena ne kelią, o geležinkelio bėgius, kuriais važiuoti ne tik kad nepatogu, bet ir labai nesaugu.
Kažkada buvęs modernus, nutiestas remiantis naujausiomis to meto technologijomis, dabar kelias yra Rytų Aukštaitijos regiono ir visos Lietuvos įvaizdžio gadintojas. Nepatenkinti visi: vairuotojai, transporto priemonių keleiviai, gyventojai, savivaldybių, kurių teritorijomis driekiasi kelias ir kurių gyventojams kelias yra vienintelė jungtis su šalies sostine, vadovai, net užsienio svečiai, nepasitenkinimą važiuojant keliu išreiškiantys nuostaba veide ir iškalbingu tylėjimu.
Susiklosčius nepalankiai situacijai iniciatyvos ėmėsi Utenos rajono savivaldybės administracija ir Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Būdamas Utenos regiono plėtros tarybos pirmininku, Alvydas Katinas puikiai žino, kad kelias problema tampa ne tik uteniškiams, bet viso Rytų Aukštaitijos regiono gyventojams.
Pirmasis mero žingsnis link kelio tvarkymo paspartinimo – raštas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui. Rašte Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas rašo: „Pradėjus svarstyti kelio Vilnius–Utena remonto projektą, atsirado tikimybė, kad minėtu keliu Rytų Aukštaitijos regiono gyventojai į Vilnių, taip pat ir vilniečiai, vykstantys į vaizdingas Utenos apskrities apylinkes, galės važiuoti saugiai ir patogiai. Bet projekto vykdymas buvo sustabdytas. Tai sukėlė visos Utenos apskrities ir kitų Rytų Aukštaitijos rajonų gyventojų, verslo atstovų nerimą. Paskutiniu metu vis dažniau sulaukiu sunerimusių uteniškių, verslininkų klausimų apie projekto likimą, apgailestavimų dėl kelio rekonstrukcijos galimo „numarinimo". Neabejoju, kad panašių klausimų sulaukia ir kitų regiono savivaldybių merai.
Betoninis, prieš tris dešimtmečius nutiestas kelias jungia Vilnių ne tik su Rytų Aukštaitijos regiono miestais. Kelias yra svarbi Lietuvos sostinės tarptautinė jungtis su šalies Rytų kaimynėmis, o pastarosioms kelias yra vartai į daugelį Europos Sąjungos valstybių. Keliu į abi puses vyksta intensyvus eismas: kasdien juo rieda daugybė automobilių, įskaitant ir krovinių transportą. Kaip teigia ekspertai, per pastarąjį dešimtmetį eismo intensyvumas keliu padidėjo bene dvigubai. Per parą juo pravažiuoja apie 7 tūkst. automobilių. Kelias yra prastos būklės, nesaugus, vasarą dėl temperatūros kaitos betoninės plokštės deformuojasi, trūkinėja, susidaro pavojingi tramplinai. Tai skatina skubinti kelio rekonstravimo darbus, nes kelyje yra įvykusių skaudžių avarijų, kurių metu žuvo žmonės.
Kelias svarbus ir investicijų pritraukimo į Rytų Aukštaitijos regioną požiūriu. Drįstu teigti, kad investuotojus tokia kelio būklė tik atbaido, o tai gerokai sumažina investavimo galimybes regione. Be to, kelias griauna ne tik Rytų Aukštaitijos regiono, bet ir visos Lietuvos įvaizdį.
Tikėjomės, kad pirmieji kelio remonto darbai prasidės jau 2017 m. pavasarį. Belieka apgailestauti, kad projekto įgyvendinimas atidėtas neribotam laikui. Susiklosčius tokiai nepalankiai situacijai Utenos rajono visuomenė rengiasi rinkti parašus ir kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kelio rekonstravimo būtinybės.
Kreipiuosi į Jus visos Utenos apskrities visuomenės vardu. Prašau įvertinti susiklosčiusią situaciją ir pateikti projekto „Kelias Vilnius–Utena" įgyvendinimo galimybių perspektyvas."
Tikimasi, kad Susisiekimo ministerijoje raštas neužsigulės ir kelio tvarkymas bus paspartintas. Kitu atveju, kaip nurodyta mero Alvydo Katino rašte, yra numatyta kreiptis ir į kitas institucijas, ieškoti kitų būdų, kaip kelio remontą pajudinti iš mirties taško.