Utenos rajone vykdomi perinčių paukščių paplitimo tyrimai

Jau praėjo daugiau nei dvidešimt metų, kai Utenos rajone buvo vykdyti išsamūs perinčių paukščių paplitimo tyrimai. 1996 – 1998 m. laikotarpiu buvo įvertintas daugelio paukščių rūšių paplitimas rajono teritorijoje, išskirtos ornitologiniu požiūriu vertingos, svarbios paukščiams teritorijos, o šių tyrimų ataskaitose pateiktais duomenimis iki šio naudojosi savivaldybės specialistai, gamtininkai. Tačiau per pastaruosius 20 metų Lietuvos paukščių faunoje įvyko nemažai pokyčių. Keičiasi kraštovaizdis, stiprėja klimato kaita. Tad kokia gi dabar yra Utenos rajono paukščių įvairovė, jų paplitimas, kas pasikeitė?

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) nuo 2013 metų vykdo Lietuvos perinčių paukščių atlaso atnaujinimo darbus. Nacionaliniam atlasui duomenys renkami visą Lietuvos teritoriją suskirsčius į 10x10 km dydžio kvadratus. Parėmus Utenos rajono savivaldybei, 2019 metais LOD atliko išsamius perinčių paukščių paplitimo tyrimus Utenos rajono šiaurinėje dalyje – teritorijoje į šiaurę nuo plento Kaunas – Zarasai. Lauko išvykos buvo suplanuotos taip, kad apimtų visų tipų buveines, taip pat patikrintos visos prieš tai žinomos retų paukščių rūšių radvietės. Be to, šių darbų metu siekta iš naujo įvertinti anksčiau išskirtų paukščiams svarbių teritorijų būklę ir nustatyti naujas tokias teritorijas.

Ištirtoje Utenos rajono šiaurinėje dalyje aptiktos 157 perinčių paukščių rūšys (Lietuvoje iš viso peri apie 220 paukščių rūšių). Rajone turime ir nemažai retų paukščių – aptikta perint 31 rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių įvairovė teritorijoje nėra vienoda - ją labiausiai lemia tinkamų buveinių įvairovė ir jų kokybė. Ten, kur vyrauja dideli dirbamų laukų plotai su monokultūrų pasėliais, mažai brandžių medynų miškuose, paukščių faunos įvairovė būna skurdžiausia. Didžiausia rūšine įvairove išsiskiria kvadratas, į kurį patenka Alaušo ežeras, Ruklių miškas, Satarečiaus tvenkinio apylinkės. Šiame kvadrate aptikta daugiausia perinčių paukščių rūšių – 144. Turtingi rūšimis ir trys kvadratai, apimantys Vyžuonų šilą ir Šventosios slėnį, šiaurinį rajono pakraštį su Čiauno ežeru, Utenos miesto apylinkes su Skaistašiliu ir Pajuodupio pelke. Juose aptikta po 125-126 perinčių paukščių rūšis.

Galima tvirtai pasakyti, kad turtingiausios paukščių rūšimis yra Alaušo ežero apylinkės, kurios kartu su Lankų, Juodlankių, Giedrio, Bagdoniškio, Limino ežerais, Maneičių kaimo tvenkiniais bei Ruklių ir Ažualaušio miškais sudaro vertingiausią gamtinį kompleksą. Teritorijoje yra viena gausiausių Lietuvoje didžiųjų baublių perimviečių – girdimi bent aštuonių patinų balsai, 5 iš jų – Alaušo ežere. Alauše peri rudakakliai kragai, aptinkamos rudagalvės antys, plovinės vištelės, nendrynuose – ūsuotosios zylės, didieji baltieji garniai, ramioje įlankoje lizdus sukrauna 7-10 juodųjų žuvėdrų porų. Alaušo ežeras pasižymi ir įprastesnių rūšių gausa. Pavyzdžiui, ežere suskaičiuota bent 35 poros ausuotųjų kragų, ne mažiau kaip 20 porų laukių, 25 giedantys didžiųjų krakšlių patinai. Ruklių miške pastoviai stebimi juodieji pesliai, paežerių juodalksynuose – pilkosios meletos. Alaušo ežeras yra labai svarbus rudens ir pavasario migracijų metu apsistojantiems vandens paukščiams. Vėlų rudenį ir žiemos pradžioje iki užšalant, ežere laikosi šimtinės didžiųjų dančiasnapių, laukių, įvairių ančių rūšių sankaupos, stebimi juodakakliai narai, mažieji dančiasnapiai, ledinės antys ir nuodėgulės.

Iš viso šiaurinėje Utenos rajono dalyje iš viso išskirta 17 paukščiams svarbių teritorijų. Be Alaušo gamtinio komplekso, tai ir Čiauno ežeras su pelkėtu apyežeriu šiauriniame rajono pakraštyje, Satarečiaus tvenkinys ir pelkė, Luknelio ežeras su šlapynėmis ir pievomis, Pajuodupio pelkė Skaistašilyje, seklios balos Vaiskūnų, Šeimyniškių, Tirmūnų kaimuose, dvi teritorijos Vyžuonų šile ir kitos.

2019 m. tyrimai Utenos rajone atskleidė įdomių paukščių įvairovės pokyčių. Įsikūrė ir pradėjo perėti tokios Lietuvoje plintančios paukščių rūšys, kaip gulbė giesmininkė, didysis baltasis garnys, kaspijinis kiras, sodinė nendrinukė. Prieš 20 metų šių rūšių paukščiai tik užklysdavo į mūsų kraštą ar apsistodavo migruodami, bet neperėjo. Šiemet pirmą kartą veisimosi metu aptiktas mažasis baublys, pilkoji žąsis, ūsuotoji zylė. Anksčiau buvusių retų ar labai retų rūšių, tokių kaip pilkoji gervė, jūrinis erelis, žvirblinė pelėda populiacijos atsikūrė ir šie paukščiai stabiliai peri šiaurinėje rajono pusėje, o gervės tapo dažna, įprasta rūšimi. Detalūs tyrimai padėjo išsiaiškinti, kad mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai nėra labai reti, kaip buvo manyta prieš dvidešimt metų.

Deja, tokios sėkmės istorijos lydi tik nedaugelį rūšių. Štai, ant išnykimo ribos atsidūrė tokie nuostabūs paukščiai, kaip tetervinas ir didžioji kuolinga. Dabar tirtoje teritorijoje žinoma vos po dvi radavietes. Labai sunyko dar neseniai visiems įprastų sparnuočių - kurapkų, griežlių, pempių, geltonųjų kielių populiacijos. Sparčiai intensyvėjantis, chemizuotas žemės ūkis, masinis pievų suarimas palieka be buveinių net įprasčiausius mūsų paukščius. Kurapka jau atsidūrė Lietuvos raudonojoje knygoje. Prieš keletą dešimtmečių kone kiekviename rajono miestelyje ar gyvenvietėje gyvavo kovų kolonijos. Dabar visame rajone belikusi vienintelė kolonija Utenoje, Dauniškio parko pušyne. Lietuvoje kovų populiacija per tris dešimtečius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Tarptautinė gamtosauginė praktika numato, kad tokiais tempais mažėjant populiaciai, rūšiai kyla reali grėsmė išnykti.

Duomenys apie tyrimų metu aptiktas retų paukščių lizdavietės ir radavietes įvesti į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS). Ši informacija suteiks galimybes jas apsaugoti nuo sunaikinimo. Utenos rajono savivaldybei pateiktas septyniolikos paukščiams svarbių teritorijų sąrašas ir duomenys apie jose aptinkamas vertybes. Tikimės, kad į šią informaciją bus atsižvelgiama, planuojant ūkinę veiklą, bus ieškoma galimybių taikyti gamtotvarkos priemones gerai buveinių būklei palaikyti. LOD pasirengusi kitais metais užbaigti perinčių paukščių paplitimo tyrimus ir likusioje Utenos rajono dalyje.