Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Vienas naujausių, bet jau savo žiūrovą atradęs režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklių „Šokis Delhi“ atvyksta į Klaipėdą. Pavasarį Vilniaus publikai pristatytas spektaklis uostamiesčio gyventojų lauks ketvirtadienį, lapkričio 16 d., Klaipėdos kultūros fabriko salėje.
„Man ši pjesė tiesiog kupina gero humoro jausmo. Tokia egzistencialistinė komedija. Tai toks budistinis dalykėlis, parašytas, neabejoju, nirvanoje pabuvojusio dramaturgo. Kaip ir visi geri budistiniai dalykėliai, jis kupinas paradoksų, kuriuos ūmai supratus norisi iš juoko ridinėtis ant grindų“, - sakė režisierius O. Koršunovas.
„Šokis Delhi“ - tai septynios novelės apie garsią šokėją ir ją supančius žmones, kurie ieško vidinės ramybės. Septyni pasakojimai apie meilę, mirtį ir šokį. Režisieriui O. Koršunovui - tai pirmas prisilietimas prie Ivano Vyrypajevo kūrybos.
„Parašiau pjesę bandydamas rasti atsakymą į klausimą, kas jungia mus dabar, kai viskas byra į smulkias dalis. Kas jungia mano vakarykštę dieną su šiandiena, mano vaikystę, tai, ką prisimenu, tai, ko neprisimenu, mano tragedijas, mano laimę? Tik viena - aš. Norėjau pasakyti, kad norint išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje būtina suvokti, jog tu ir pasaulis - viena visuma. Tu ir esi tas pasaulis, o ne tik jame gyveni. Man atrodo, kad kai tik mes tai suprasime, iškart atsiversime vienas kitam ir sau. Tragedijos, žinoma, niekur neišnyks, bet žmonija į jas žiūrės kitaip“, - apie pjesę „Šokis Delhi“ pasakoja dramaturgas I. Vyrypajevas.
Kritikai I. Vyrypajevo dramaturgiją įvardija kaip kūrinius, esančius kažkur tarp amerikiečio, „Bulvarinio skaitalo“ režisieriaus Kventino Tarantino (Quentin Tarantino) ir rusų kino klasiko, „Soliario“ režisieriaus Andrejaus Tarkovskio.
I. Vyrypajevo požiūris į šiuolaikinį teatrą itin artimas O. Koršunovo laboratoriniams ieškojimams. Pasak dramaturgo, šiandieniniam teatrui nebereikia dirbtino patoso - jam tereikia gyvo pokalbio.
„Mene pereiname prie naujos komunikacijos rūšies. Žiūrovas ateina į teatrą ar kiną dialogo, jam būtinai reikalingas gyvas atgalinis ryšys. Labiausiai norėčiau, kad su manimi paprasčiausiai kalbėtųsi. Man įdomi gyva komunikacija be patoso“, - teigia I. Vyrypajevas.
ELTA