#UNIKALU. A. Sederevičius SJ: „Patyčias pirmiausia reikia išrauti iš šeimų“

Šiauliai
Reporteris Elena Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Naujausiame naujienų platformos Etaplius.lt tinklalaidės „UNIKALU su Asta Lesauskiene“ epizode kalbėsimės su kunigu jėzuitu Artūru Sederevičiumi SJ. Šiaulių jėzuitų mokyklos kapelionas papasakos, kaip jis pradėjo dirbti mokykloje, kodėl savęs nevadina dvasiniu mokytoju ir kaip išrauti patyčias iš vaikų.

Kunigas pradeda pokalbį pasakojimu apie tai, kad nors jėzuitai visame pasaulyje kuruoja daugybę vidurinių ir aukštųjų mokyklų, jis niekada nesvajojo dirbti šioje srityje: „Turbūt reikėtų pradėti istoriją nuo priešistorės. Kai prieš daug daug metų, 2003-iaisiais, atėjau pas jėzuitus, sakiau, kad galiu dirbti visur: ir ligoninėje, ir socialinėse institucijose, ir visokiuose patarnavimuose, tik ne mokykloje.“ Pašnekovas su šypsena prideda: „Tik neseniai turėjau vienų metų pertrauką, kai dirbau ne mokykloje, o šiaip visas gyvenimas susijęs su mokykla.“

Nors ir šiuo metu yra Šiaulių jėzuitų mokyklos kapelionas, Artūras Sederevičius SJ pastebi, kad jam tenka nemažai bendrauti ir su suaugusiaisiais – šie dažnai būna ne tokie nuoširdūs kaip mažesnieji. Pašnekovas kunigystę lygina su gydytojo profesija: „Pradėdamas šv. Mišias, kreipiuosi į žmones: ateinam tokie, kokie esam, ir nereikia vaizduoti geresnių ar blogesnių. Kaip ir pas gydytoją nueini toks, koks esi, – jis geresnę ir tikslesnę diagnozę pasakys. Jeigu pradedi vaizduoti kažką aukščiau savęs, tai kunigas pasakys, kad „jūs jau esate dvasioje aukščiau manęs, savo gyvenimą toliau taip gyvenkite ir jums jokių bėdų nėra.“ O išėjęs sielositės, kad ir tas negerai, ten skauda ir panašiai.“

Kalbėdamas apie buvimą savimi, kunigas atviras: Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje laukiami visi, nesvarbu, ar pasiskiepiję, ar ne, ar priklausantys kuriai nors mažumų grupei. Artūro Sederevičiaus SJ nuomone, kiekvienas turi rasti sau vietą: „Jie ateina čia švęsti gyvenimą, o kai išeina į kasdieną, ten jau verda jų gyvenimas.“ Kunigas pastebi, kad visuomenė turėtų būti tarsi bendrabutis: „Kai sprendžiami mažumų klausimai, man kyla tokie pamąstymai. Jeigu bendrabutyje gyvena 100 žmonių ir kokie 15 yra kitokie, jiems nepatinka kažkokia tvarka. Gyvenkime pagal 85-ių nuostatas, nes jiems taip yra patogiau, o jūs jau gyvenkite nepatogiai arba nešdinkitės iš čia. Bet jeigu čia yra mano būstas, tai susikalbėkime, kažkaip raskime bendrą kalbą, kad ir vieniems, ir kitiems vietos būtų.“

Tai ir dar daugiau galite pamatyti naujausiame tinklalaidės „UNIKALU su Asta Lesauskiene“ epizode „YouTube“ platformoje.