Moteris pasakoja, kad kasmetis miestų rungtyniavimas, kas pasipuoš gražiau, išskirtiniau, pritrauks daugiau turistų, yra gana ydingas Lietuvos bruožas: „Lenktynėse, kuris miestas pasipuoš naujau, kiekvieną kartą kitaip, mes pamirštam tausojimą – tą prievolę nepakenkti arba kenkti mažiau. Kalbant apie pačią tvarumo idėją ir principus, miestai elgiasi labai neatsakingai.“ Menininkė lygina mūsų šalį su Latvija ir Estija: esame lenktynių priekyje blogąja prasme – mūsų kaimynai kasmet naudoja tas pačias dekoracijas, tik jas papildo, patobulina.

Šiuo metu kūrybine vietokūra užsiimanti Julija Janus pasakoja, kad namuose žmonės yra gerokai ekologiškesni: „Namuose nekeičiame dekoracijų kiekvienais metais, todėl kad labai svarbu jausmas, šeimos susirinkimas. Dekoracijos palaiko šventinę atmosferą nepaisant to, kad taip buvo ir praeitais metais. Svarbiausia yra ryšys. Šeimoje mes turime senesnį ryšį ir su šaknimis. Dekoracijos yra tik papildomas dalykas. Miestuose ir įvairiose vietovėse kitaip. Šventės rengiamos žmonėms apjungti.“

Pašnekovės teigimu, šventiniu laikotarpiu jausmas, ryšys ir svarbiausia, todėl, ir pernaudojant senas dekoracijas, jos turėtų kelti tokias pat emocijas bei skatinti žmones burtis, būti kartu. Moteris net siūlo idėją, kaip žengti pirmą žingsnį tvarumo link: „Mano pasiūlymas būtų išdrįsti bent keliems miestams pradėti truputį kitaip ruoštis šventėms, pabandyti įtraukti kūrybingus žmones. Galėtume kiekvienais metais sugalvoti eglutėms temą ir organizuoti dirbtuves, kur žmonės galėtų pernaudoti ką nors arba padaryti iš tam tikrų medžiagų, kurios yra lengvai suyrančios.“ Toks bendruomeniškumas, rankų darbas pakeistų rungtyniavimą, nes, kaip teigia Julija, „Gražu ar negražu – galima ginčytis dėl to. Kai kažkas įdėjo savo laisvą laiką, širdį, meilę ir rankų darbą, tada yra visiškai kitas jausmas.“

Visą pokalbį tinklalaidėje „UNIKALU su Asta Lesauskiene“ galite pamatyti „YouTube“ platformoje.