Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Kai kurie Lietuvos piliečiai su valstybe buvo nuo pirmųjų jos nepriklausomybės atkūrimo žingsnių. Projekto „100 metų kartu“ autoriai valstybės ir šimto metų jau sulaukusių jos gyventojų istoriją nutarė papasakoti kino kadrais ir fotografijomis.
100mk-1.jpg
Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui skirta idėja valstybės bendraamžių lietuvių lūpomis atskleis autentiškus pasakojimus bei Lietuvos valstybingumo raidą.
Pasak projekto iniciatoriaus, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkūrėjo bei „Sidabrinės linijos“ įgyvendintojo Mariaus Čiuželio, šis projektas – padėka savo valstybei ir garbingiausiems jos piliečiams.
„Už tai, kad turime galimybę kurti savo šalį tokią, kokios patys norime. Juk valstybės ir žmonių bendruomenės istoriją kuria ne tik iškilūs politikos lyderiai ar dramatiškos revoliucijos, bet visų pirma paprasti žmonės, kurių įkvepiančios patirtys ir pasirinkimai dažnai nepelnytai lieka nematomi“, – įsitikinęs jis.
Dokumentinį filmą „100 metų kartu“ kurs režisierė Edita Kabaraitė. Moteris sako, kad senų žmonių pasakojimai – ypatingi, čia atsiskleidžia ne tik jų, bet ir visos šalies to meto istorija, o ji pati tikinti, kad kiekvienas žmogus turi istorijų, kuriomis verta pasidalinti.
„Mano tėveliai taip pat yra garbaus amžiaus. Labai juos myliu ir gerbiu už jų meilę ir norą gyventi. Mano tėtis vaikystėje su savo tėvais turėjo slėptis miške, kad jų neišvežtų į Sibirą. Tėtis neturėjo batų ir, kai jie bėgo slėptis, susižalojo koją į seną kelmą. Koja supūliavo, o vaistų miške nerasi. Mano senelis naktį vežė tėtį pas kaimo felčerį, kad sutvarkytų sužalotą koją. Šešerių metų berniuką laikė keturi vyrai, kad felčeris be jokių nuskausminamųjų galėtų išpjauti kojoje įstrigusią medžio nuolaužą“, – viena labiausiai įsiminusių istorijų dalijasi E. Kabaraitė.
Amžininkų istorijos suguls ne tik į dokumentinio kino kadrus, bet ir į fotografės Monikos Požerskytės kurtą albumą. „Valstybė – pirmiausiai jos žmonės, todėl noriu paminėti šią šventę supažindindama visus su 100-mečiais. Senoliai nusipelnė, kad jų gyvenimas būtų ne tik papasakotas, bet ir parodytas“, – mano M. Požerskytė, senolių patirtį žadanti sudėti į fotografijas.
Projekto „100 metų kartu“ vykdymas dar tik įsibėgėja, todėl organizatoriai ragina visus, kurių aplinkoje yra žmonių, sulaukusių arba netrukus sulauksiančių šimto metų, su jais susisiekti ir prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.