Ukrainos tyrimas parodo, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys į Rusiją eksportuoja aukštąsias technologijas naudojamas kare

Lietuva

Karas Ukrainoje / Facebook

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

338423

Lietuva pateko į sarašą šalių kurios 2023 m. ir 2024 m. į Rusiją eksportavo aukštasias technologijas ir jų detales, kurios buvo panaudotos artilerijoje, remdamasi bendru Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrimu praneša LRT eadijas. Pasak jų, tyrimas atskleidė, kad Lietuva patenka tarp trijų daugiausiai į Rusiją eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių, ją lenkia tik Vokietija ir Italija.

Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas teigė, kad apie 2,5 proc. Viso šio eksporto sudarė Lietuvos bendrovių prekės.

„Jeigu kalbame detaliai apie Lietuvos skaičius, tai 2,5 proc. Skaičius rodo, kad kai kurios Lietuvos bendrovės vis dar dalyvauja eksporte į Rusija. Nematome problemų dėl sektoriams paskelbtų sankcijų, bet matome problemą jų veikime“, – LRT radijui aiškino D. Hutikas.

„Matome, kad didžiausios šalys, iš kurių vyksta eksportas, tai Kinija, Taivanas ir Pietų Korėja“, – paminėjo jis.

Jis pabrėžė, kad tiesioginis eksportas nuo 2023 m. mažėja, šiuo metu detalės į Rusiją patenka per kitas šalis.

Buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis teigia, kad tyrimas parodo iki šiol bent dalinai žinotą informaciją apie reeksportą iš šalies kas jau yra paskatinę institucijas imtis veiksmų.

„Čia reikia atskirti du dalykus – kas Lietuvoje pagaminta ir per Lietuvą išvežta. Nes turėjome kuriozų, kur Lietuva buvo vyno eksportuotoja didžiulė, nors jo negaminame. Bet Lietuva dėl savo padėties geografinės ir ilgos patirties, yra logistikos centras. (...) Lietuva gamina mikroskopišką dalį technologijų, kurios rupėtų Rusijai, bet logistikos sektorius tikrai galėjo prisidėti prie procesų. Nesakau, kad visos bendrovės, bet indikacijų buvo“, – LRT radijui aiškino K. Žemaitis, pabrėždamas, kad kai kurie sprendimai dėl sankcijų taikymo buvo įgyvendinti dėl žinomos panašios informacijos.

Jam pritaria ir Lietuvos banko atstovas Kasparas Vasiliauskas, teigdamas, kad didžioji dalis iš Lietuvos patenkančių prekių yra reeksportas.

„Dvigubos paskirties prekybos partneriai 2023 -2024 m. buvo pagrinde Vakarų šalys. Ir dalis tokių prekių eksporto išaugo į tas šalis, kur gali kilti įtarimų apie sankcijų apėjimą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar negali būti, kad nesutampa Lietuvos ir tyrėjų turėti duomenys ir tikrieji reeksporto mąstai tiesiog nėra matomi, LB atstovas įvertino, jog norint tai išsiaiškinti reiktų ilgo tyrimo.

„Sakyčiau, kad Valstybės duomenų agentūrai prieinama informacija yra surenkama iš patikimų šaltinių. Žinoma, idealiu atveju reiktų bandyti gretinti mūsų duomenis su kitų valstybių duomenimis, bet tai labai laikui imlus dalykas“, – aiškino jis.

Pasak LRT, kitos daug į Rusiją eksportuojančios šalys, tai Vokietija, kurios eksportas sudarė 8,5 proc. nuo viso į šalį gabenamo eksporto, Pietų Korėja – beveik 7 proc. Taivanas – beveik 6 proc.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad per Taivaną į Rusiją galėjo būti eksportuoti komponentai, pagaminti Europoje.

Kaip aiškina LRT, tyrimą atliko Jungtinės Karalystės „Karališkojo saugumo ir gynybos institutas” ir Ukrainos „Atvirų duomenų centras”. Jo duomenys buvo surinkti peržiūrint Rusijos ir kitų valstybių muitinės duomenis.

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie siekį stabdyti ir tobulinti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė praeitą savaitę.

Gruodžio pradžioje buvusios premjerės I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt