PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Liepos 4 d. 09:05

Ukrainiečių ekskursija po Zarasus

Zarasai

Zarasų rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė


307748

Saulėtą birželio 22-tosios šeštadienį, kartu su Zarasų rajone gyvenančiais ukrainiečiais, vyko ekskursiją po Zarasus. Kaip sako patys čia gyvenantys ukrainiečiai, šis miestas po truputi tampa jų gimtuoju miestu.

Pasivaikščiojimas prasidėjo nuo rajono savivaldybės administracijos pastato. Gidas Vasilijus Trusovas pasakojo sėlių ir Zarasų miesto atsiradimo istoriją. Sužinota įdomių dalykų – kodėl miesto herbe Elniažuvė? Kodėl ant administracijos pastato sėdi angeliukas? Kodėl tokios keistos formos miesto aikštė? Kuo garsus D. Bukontas? Ką pasakoja senųjų pastatų sienos?

Sėlių aikštė – čia formavosi miesto „širdis“. Laiko vingiuose kilo ir griuvo šventyklų pastatai, turgaus dienomis dardėjo grindiniu vežimai ratai, miestelėnai rinkosi į šventes. Prie D. Bukonto paminklo prisimintas miesto šviesuolio gyvenimas ir darbai. Šiandien puikiai tvarkoma miesto aikštė kvietė pasivaikščioti medžių ir gėlių apsuptyje bei visais metų laikais ragina užsukti į renginius.

Įžengę į Pasažo kiemelį dalyviai pateko į meno pasaulį. Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras pasitiko naujose patalpose. Darbuotoja pristatė rajono lankomas vietas. Taip pat sužinota, kaip gauti informacijos apie miestą, pasigrožėta suvenyrais.

Aplankytos ir galerijos, kurių kiekviena pilna savito grožio, žmogaus rankų ir širdies kūrybinio lobyno. Galerijoje „Ezaras“ grožėtasi keramikos ir rankdarbių įvairove. „Prasmių galerijoje“ Gerda Giedrė Šeirė kvietė panirti Eglė Lipeikaitės akvarelių magijoje, „Rožės ir lelijos“ žavėjo unikaliais kūrybiniais išpildymais, kvapais, spalvomis, tekstūromis, vėliavomis – net akys raibo.

Kiek vėliau vėliavėlėmis plazdenančiame kiemelyje buvo degustuojami originalūs „Skonus“ ledai, grožėtasi aplinka. Jauki Pasažo kiemelio erdvė, čia susipinančios meno ir verslumo gijos - puikus įrodymas, kiek daug gėrio gali sukurti darbščios žmogaus rankos.

Ilgai sėdėti nebuvo galima, nes Vasilijus vedė mielomis gatvelėmis link Zaraso ežero pakrantės, į akį glostančius vaizdus įpindamas įvairias istorijas. Prie apžvalgos rato laukė rimtas iššūkis - ar galės sunkiai vaikštanti Liudmila užlipti tiek laiptelių? Viršuje palaikymo komanda skanduoja motyvacinius šūksnius, draugai iš paskos drąsino ir ėjo kartu, o pasiekus viršų aidėjo plojimai ir juokas – palaikydami vieni kitus dalyviai galėjo įveikti bet kokias kliūtis.

Pasižvalgius skulptūrų parkelyje eita į Zarasų krašto muziejų, kur Dalius Bučenka supažindino su Radijo aparatų kolekcija. Valanda prabėgo kaip akimirka klausant Daliaus pasakojimų apie radijų istorijas. Visi buvo sužavėti žmogaus entuziazmu ir aistra savo darbui.

Po tokio intensyvaus laiko dalyvių laukė lietuviškų patiekalų degustacija. Restorane „Undinė“ patiekti šaltibarščiai ir cepelinai. Aptarta, kokie panašūs patiekalai gaminami Ukrainoje, ką bendro turi abiejų šalių virtuvės.

Taip turiningai ir linksmai praėjo ši diena. Pamatyta tik dalis nuostabaus miesto, bet daug sužinota apie jį. Kaip sako patys ukrainiečiai, ši ekskursija jiems dar labiau atvėrė miesto istoriją ir grožį.

Renginiai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos vykdomo projekto „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“ veiklas.