Ukrainiečiai negali melstis Bažnyčioje, kuriai vadovauja karo rėmėjas, sako Seimo vadovė

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Jūratė Skėrytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai negali melstis Bažnyčioje, kuriai vadovauja karą palaikantis patriarchas Kirilas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvoje viešinčiam Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I parlamento vadovė dėkojo, kad jis palaikė penkis Lietuvos stačiatikių dvasininkus, nesutikusius su tokia Maskvos patriarcho pozicija, ir grąžino juos į kunigystės luomą. 

„Naudodamasi proga noriu padėkoti Jo Šventenybei ir Ekumeniniam patriarchatui, kad patenkino penkių Maskvos patriarchato iš luomo pašalintų kunigų apeliaciją, atkūrė jų statusą, priėmė į motininę bažnyčią ir suteikė galimybę vėl švęsti Eucharistiją. Dar daugiau – šį žingsnį vertinu kaip atkurtą istorinį teisingumą“, – trečiadienį per Seime vykstančią konferenciją apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šis sprendimas suteikia vilties ne tik minėtiems kunigams, bet ir tiek tikintiesiems. Juoba, kad stačiatikių bendruomenė Lietuvoje šiuo metu yra išaugusi atvykus per 70 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

„Jie negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja karą Ukrainoje palaikantis Kirilas“, – tvirtino parlamento vadovė.

„Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai“, – sakė ji.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad kalbant apie tarpreliginį ir tarpkultūrinį dialogą, Vilnius yra ypatinga vieta, jis garsėja kaip religinės tolerancijos miestas. 

„Vilniuje Dievo žodis buvo skleidžiamas meile, o ne kardu. Todėl mums, vilniečiams ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikuonims, absoliučiai nepriimtina, kai imperialistiniai Kremliaus režimo siekiai pridengiami Dievu. Būtent šioje šviesoje matome ir Lietuvos stačiatikių situaciją“, – kalbėjo ji.

„Visų tautybių Lietuvos stačiatikiams privalome užtikrinti galimybę praktikuoti tikėjimą be konflikto su sąžine“, – pabrėžė parlamento vadovė.

Ji priminė, kad nuo XIII amžiaus iki 1686 metų Lietuvos teritorijoje gyvenę stačiatikiai motinine Bažnyčia laikė Konstantinopolį, iš kurio stačiatikybė ir atėjo į Lietuvą.

„Ji buvo Kijevo metropolijos dalis, pavaldi Ekumeniniam patriarchui. Ir tik vėliau plečiantis Rusijai ir augant jos galybei tapo pavaldi Maskvos patriarchatui“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu sakė, kad karas galbūt labiau nei bet kuris kitas išbandymas priverčia žmogų permąstyti savo santykį su Dievu, kai kam gal pirmą kartą atrasti tikėjimą, bandyti suvokti kančios prasmę.

„Penki Lietuvos dvasininkai Konstantinopolio patriarchate atrado savo religinius namus ir dėl to, neabejoju, praturtėjo visa Lietuva. Naujos galimybės atsivėrė motininei Bažnyčiai sugrįžti į Lietuvą ir Rytų krikščionybei čia skleistis“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui niekaip nesuderinami su krikščioniška etika. 

Pasak I. Šimonytės, karas atskleidė ir didžiulį atjautos, artimo meilės potencialą, tai liudija sutelkta parama Ukrainos žmonėms.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo. 

Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.

Penki dvasininkai viliasi, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą. Baltramiejus I Vilniuje teigė matantis tam atsiveriančią perspektyvą.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.