Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Yra žmonių, kurie imasi naštos, kad kitiems būtų lengviau. Nors ir galėtų viską stebėti iš šalies... Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos ugniagesys Skirmantas Laužikas gaisro gesinti į Alytų išskubėjo ilgai nelaukęs – antrąją jo dieną.
75316010-707781579706598-7775480467645530112-n.jpg
Beje, jis pasielgė kaip ir prieš porą metų, kai ugnis įsišėlo Radviliškyje, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gairelita“. Tada gaisravietėje jis irgi atsirado visai netikėtai. Tuo metu buvo daug kalbama apie savanorystę, deja, savanorių ugniagesių gretos nebuvo labai gausios. Skirmantas tada buvo tas savanoris, kuris nustebino daugelį. Ir ugniagesyba jam apsuko galvą ne vienai dienai.
„Į Alytų nusprendžiau vykti pats, nes noras padėti yra mano gyvenimo varomoji jėga. Juk dažnas nori būti geras, teisingas, kilnus ir padėti kitiems. Aš tai ir darau, - sako Skirmantas. - Ugniagesių šūkis „Artimui pagalba, Dievui Garbė“ man nėra tik gražūs žodžiai. Kartais esu pristatomas kaip užsidegęs ugniagesys. Tiesą sakant, be užsidegimo aš net neįsivaizduoju savo darbo. Esu kaip ir daugelis ugniagesių, kurie gelbėdami kitus, negaili jėgų ir deda visas pastangas, dirba taip, tarsi gelbėtų savo artimuosius“.
S. Laužikas pasakoja, kad Alytuje jam teko dirbti kartu su kolegomis iš Kauno 5-osios komandos: „Dirbau trečiajame bare, ant stogo ir nuo jo su lafetu reikėjo gesinti ugnies židinius, įsiplieskusius padangų gamybinėse patalpose. Tai trūko beveik visą dieną. Dirbau savo noru, - priduria jis. - Kaip ir kiekvienas gaisras, taip ir šis, man padėjo įgyti daugiau patirties. Džiaugiuosi, kad Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba padeda jos pasisemti ir iš Lenkijos Punsko ir Krasnapolio ugniagesių, kai vyksta įvairios pratybos“.
Jis aktyvus ir prevencinės akcijos „Gyvenkime saugiai“ dalyvis. Jos metu tikrina, ar gyventojai namuose turi įsirengę dūmų detektorius, ar valo suodžius.
Pasak Skirmanto, jis yra daugiau nei savanoris, nes nuo pat vaikystės mėgo bendrauti su ugniagesiais. Už tai iki šiol yra dėkingas tuometinės Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams. Nuoširdžios pagalbos, siekiant plaukimo įgūdžių ir žinių, S. Laužikui suteikė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos 4 pamainos gelbėtojai.
Beje, plaukimo įgūdžius jis dabar tobulina su Kauno 5-osios komandos 1-osios pamainos narais. Skirmantas su dideliu dėkingumu kalba ir apie nardymo mokytoją Tomą Kaminską.
Jis puikiai žino, kad būti ugniagesiu nėra lengva. Skirmantas neslepia, kad to padaryti nebūtų pavykę, jei nebūtų sulaukęs Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovo Ryčio Velžio ir jo pavaduotojo Algirdo Žandaro bei kitų kolegų palaikymo.
Supratimo Skirmantas sulaukia ir šeimoje - jo veiklai pritaria ir žmona. Tai irgi įkvepia ir padeda jam įveikti daugelį išbandymų.
Ugniagesių bendruomenės informacija