Ugniagesys gelbėtojas Virginijus Baliūnas: „Svarbiausia darbe – sąžiningai atlikti savo pareigas“

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

175735

„Vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas Virginijus Baliūnas – žmogus, kuriuo visada gali pasikliauti. Jis ir prityręs naras, gebantis teisingai įvertinti situaciją ir priimti geriausią  sprendimą, turintis savybių, kurios jam padeda išlaikyti vidinį susikaupimą ir rimtį, turintis autoritetą tarp kolegų ir tuo pačiu labai kuklus žmogus. Labai gaila, kad jam jau sukako tas amžius, kai reikia atsisveikinti su tarnyba,“ – sakė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.

Gegužės 21 d. V. Baliūnui sukanka 50 metų. Gegužės 17 d. jis atvyko į paskutinį budėjimą 6-ojoje komandoje. Kiek jų būta, vyras nebesuskaičiuoja. Ugniagesiu gelbėtoju jis dirbo beveik 30 metų, nuo 1991-ųjų. Iš jų 20 metų į gaisrus ir gelbėjimo darbus jis skubėjo iš 1-osios komandos, o 2012 m., pastačius naująjį Bendrojo pagalbos centro ir Vilniaus PGV 6-osios komandos pastatą, su kitais ugniagesiais narais buvo perkeltas į šią komandą.

Naro kvalifikaciją V. Baliūnas įgijo Lenkijoje 1995 m. „Tuomet priešgaisrinėje apsaugoje kūrėsi narų tarnyba, o narų rengimo skyriaus Lietuvoje nebuvo, tad keturias savaites to mokėmės Lenkijoje, gyvendami ant ežero kranto, – sakė jis. – Narų darbo pradžia tikrai buvo įdomi. Neturėjome nei narų kostiumų, nei įrangos. Tad kas ką turėjo – šlapiojo tipo naro kostiumą ar plaukmenis susinešėme į darbą. Vėliau tarnyba nupirko 3 sausojo tipo narų kostiumus, kuriuos naudodavome visi. Dabar 6-osios komandos narai kiekvienas turi savo asmeninį kostiumą, yra aprūpinti moderniomis gelbėjimo priemonėmis ir technika.“

Didžiulę naro patirtį turintis ugniagesys gelbėtojas sako, jog sunkiausia jo darbe būdavo žmonių reakcijos dėl netekties, kai surasdavo nuskendusį jų artimąjį: „Skaudžiausia, kai surandi nuskendusį vaiką ir atiduodi jį artimiesiems. Tuo momentu ir pačiam širdis plyšta. Kartą ištraukėme nuskendusią ketverių metų mergaitę, kurios tėvai buvo ant kranto, šventė ir neprižiūrėjo vaiko. Ji žuvo dėl tėvų kaltės. Tokios mirtys beprasmės.“

V. Baliūnas yra apdovanotas ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“. Jis yra išgelbėjęs ne vieną gyvybę. „Tris žmones pavyko išgelbėti įlūžus ledui. Tokie darbai labai sudėtingi, ypač jei tenka nardyti po ledu. Bet visada žinai, jeigu kas atsitiks, kolegos ištrauks, nes esame prisirišę virve, be to, turime ir pasikalbėjimo įrangą. Kad galėtum atlikti tokius darbus, tenka labai daug treniruotis. Nardome ir žiemą, ir vasarą,“ – sakė ugniagesys.

Paklaustas, ką narai mato po vandeniu, gelbėtojas nenudžiugino: „Po vandeniu daug šiukšlių. Anksčiau tekdavo padėti policijai ir po vandeniu ieškoti nusikaltimų įrankių – ginklų, peilių. Kartą suradau peilį, kuriuo buvo nužudytas mano draugo pažįstamas. Tik radus nusikaltimo įrankį, nusikaltėlis buvo nuteistas.“

V. Baliūnas sako, jog keliais žodžiais įvardyti tai, kas yra svarbiausia ugniagesio darbe, sunku. „Manau, svarbiausia – meilė artimui savo. Nesvarbu, ar dega vargšo, ar turtuolio namas, visada privalai sąžiningai atlikti savo pareigas“, – teigė jis.

Ilgi tarnybos metai išmokė ugniagesį gelbėtoją neatsipalaiduoti ir po darbo: „Jeigu važiuodamas automobiliu, pamatau, kad kažkas žolę degina, tuojau pat sustoju ir auklėju. Žmonės nesupranta, kad nuo deginamos žolės vėliau tenka namus gesinti, žmonės praranda turtą, o ugniagesiams pridaro darbo. Ugniagesio gelbėtojo darbas įdiegė vidinę drausmę.  Seniau akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu Salininkuose, kuriuose gyvenu, aplankydavau daugelį gyventojų, paragindavau įsigyti autonominius dūmų detektorius, daugelis mane pažįsta, tad nebijodavo įsileisti, o savo kaimynui net gesintuvą padovanojau, nes jo namo kamine buvo užsidegę suodžiai“, – pasakojo ugniagesys.

Pasak V. Baliūno, gaila atsisveikinti su komanda, su kuria tiek daug išgyventa ir patirta: „Mūsų pamainoje visi rimti, profesionalai, atsidavę savo darbui. Pavyzdžiui, Mindaugas Valaitis savo laisvalaikį dažnai aukoja darbui, tobulina naro įgūdžius. Kartu su mumis dirba ir Irmantė Mikštienė, kuri triūsia lygiai su vyrais, pirma visur veržiasi, nenusileidžia, nenori, kad mes jai palengvintume darbą. Ji irgi ketina įgyti naro kvalifikaciją. Malonu prisiminti ir kartu su kolegomis praleistas dienas sąskrydžiuose, o su keliais bendradarbiais bendraujame ir šeimomis, mėgstame kartu pasivažinėti motociklais.“

Tarnyboje liekantiems kolegoms V. Baliūnas linki sveikatos, sėkmės ir, svarbiausia, išvengti traumų gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus.              

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt