Ugniagesiai atskleidė, kas dažniausiai nukenčia gaisruose

Šiauliai

V. Lebedžio nuotr.

Vitalis LebedisŠaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė

301822

Praėjusį mėnesį Šiauliuose vyko gaisras, kuris pareikalavo žmogaus gyvybės. Nors šildymo sezonas pasibaigė, gaisrai vyksta ir dėl kitų priežasčių. Kaip elgtis, kad išvengtume tokių nelaimių, spaudos konferencijoje informavo Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Bružas.

Pasak ugniagesių atstovo, šaltuoju metų laiku daugiau gaisrų kyla dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar naudojimo pažeidimų. Gaisras gali įsiplieksti dėl netvarkingų įrenginių, kamine susikaupusių suodžių. Šiltuoju metų laiku dalis gaisrų būna susiję su gamta – dega miškai, nenušienautos pievos, durpynai. Didelė dalis atvejų taip pat susiję su žmonių veikla. Nenušienautas pievas žmonės dažniausiai uždega tyčia, nes yra mitas, kad nudeginta pieva yra derlingesnė. Neatsargiai elgiamasi su laužais, jie kūrenami sausuose miškuose, paliekami be priežiūros, neužgesinami išvykstant. Žinoma, skaudžiausi gaisrai kyla gyvenamuosiuose būstuose, kai būna sužalojami ar žūsta žmonės.

Per 2023 metus gaisruose žuvo 21 Šiaulių miesto ir rajono gyventojas. Ugniagesiai, tiriantys gaisrų aplinkybes, yra sudarę netgi statistinio ugnyje žuvusio žmogaus „portretą“. Tai – apie 58 metų amžiaus bedarbis, jo būste neįrengtas dūmų signalizatorius, jis neatsargiai rūko patalpose, mėgsta išgerti, neprižiūri krosnies ir dūmtraukio, didžiausia tikimybė gaisrui kilti – žiemą ir pavasarį, nakties metu.

„Naktį kilus gaisrui, žmones galėtų pažadinti dūmų signalizatorius, jis pradeda veikti pajutęs bent kokį kiekį dūmų. Individualiuose būstuose yra privalomi ir gesintuvai, bet žmonės dažnai net nežino apie tokį reikalavimą. Norėdami padėti išvengti sunkių gaisrų, mes, ugniagesiai, dažnai vykdome įvairias prevencines akcijas. Lankome socialinius būstus, jei ten nėra dūmų detektorių, juos įrengiame, jei yra – tikriname ar veikia, ar pakabintas tinkamai. Tikriname ir krosnių būklę, ar valomi dūmtraukiai. Dauguma gyventojų net nežino, kad suodžiai iš dūmtraukių turi būti išvalomi bent kas tris mėnesius“, – situaciją komentavo Linas Bružas.

Priešgaisrinės priežiūros specialisto teigimu, skaičiuojama, kad Šiaulių mieste ir rajone dūmų signalizatorius yra įsirengę tik apie 45 proc. gyvenamųjų būstų savininkų, toks skaičius ugniagesių netenkina. Anot L. Bružo, įsirengę signalizatorius turėtų nepamiršti jų periodiškai tikrinti. Jei paspaudus mygtuką nepasigirsta signalas, laikas keisti baterijas. Kai kurie signalizatoriai patys pypsėjimu praneša, kad baterijos baigia išsikrauti.

„Susiduriame ir su piktnaudžiavimo atvejais, kai socialiniuose būstuose įrengiame dūmų signalizatorius, o vėliau atvažiavę jų jau neberandame. Pasirodo, jis trukdė gyventojams ramiai rūkyti kambaryje, o būna, kad įrenginiai būna tiesiog parduodami šeimininkui pritrūkus pinigų“, – pasakojo L. Bružas.

Ugniagesiai per prevencines akcijas netgi dalina pelenines, ragina žmones rūkyti lauke. Deja, tam tikrai kategorijai asmenų, kuriai gaisro pavojus ir yra didžiausias, patarimai ir įspėjimai neveikia.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt