Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Tiek dėmesio „Busturas“ negavo jau ilgokai... Taigi, tiesiog pasvarstykime, ar liko Šiaulių mieste dar bent viena įmonė, kurioje sąstingis būtų trukęs tiek ilgai? Kuri tiesiog egzistavo ir visų – ne tik žemesnės, bet ir aukštesnės grandies – darbuotojų pasisakymuose dominavo žodžiai „vis tiek važiuos“ (turima galvoje – keleiviai), „kol galime, tol naudokimės“ ir pan.
Netgi prisiminkite, kiek buvo Šiauliuose žmonių, kurie vienaip ar kitaip „naudojosi“ „Busturo“ paslaugomis, tik šį kartą turime galvoje ne važiavimą viešuoju transportu, bet kitas paslaugas, kurias „teikė“ mums visiems, kaip miestiečiams, kai kurie „Busturo“ darbuotojai... Sakysite, kas buvo, tas pražuvo, visi taip gyveno, nėra įrodymų, tebūnie... Ne tas tikslas šį kartą, tik norisi, kad visi, kurie tiek daug diskutuojate, įvertintumėte, kaip buvo dirbama ir kaip dirbama pastaruoju metu.
Ar bandoma kvestionuoti ankstesnių vadovų nuopelnus? Tikrai ne, žingsnis po žingsnio kai kurie dalykai tikrai buvo tvarkomi, pvz., kad ir įdiegtas e. bilietas, kuro kontrolės ir normų apskaita ir t. t. Bet ar buvo tokio masto ir tiek pokyčių vienu metu, kiek vyksta per pastaruosius keletą metų, valdant įmonę, ypač kontroliuojant procesus ir veiklas, diegiant inovacijas, tai drąsiai teigiu, kad tikrai ne.
Puikiai suprantu, kad įmonės tikslas nėra geras valdymas, geras remontas ar geras marketingas atskirai, visa tai yra tik priemonės pagrindiniam tikslui – kokybiškai tenkinti keleivių poreikius – pasiekti. „Busture“ funkcijos buvo istoriškai nusistovėjusios, kiekvienas padalinys ir netgi (o gal ypač) atskiri darbuotojai buvo specializuoti atlikti tam tikras siauras funkcijas. Keičiantis rinkos reikalavimams ir augant keleivių poreikiams, kai skyrius ar konkretus darbuotojas nesusitvarkydavo su funkcijomis ir darbais, įprasta praktika bendrovėje buvo – tiesiog iškart priimti naują darbuotoją arba pailginti darbo grafiką ir dėl to priimti naują darbuotoją, na, kartais – sutankinti darbuotojų, dirbančių vienu metu, skaičių ir dėl to vėlgi priimti naują darbuotoją.
Šiandien tai daroma kitaip – vertinamas realus darbų poreikis, procesų automatizavimo lygis, daromos konkrečių darbuotojų ir procesų darbo laiko fotografijos ar taikomi kiti šiuolaikinei įmonei būdingi vadybos metodai, tuomet priimami atitinkami sprendimai. Kas svarbu šiame pasakojimo etape – kad ne kalbomis, o būtent remiantis analizės rodikliais, kaupiamais faktais pradėti priimti tik pagrįsti sprendimai. Galbūt tai gali būti sprendimas – priimti naują darbuotoją, bet tik po to, kai išanalizuojamos ir įvertinamos visos aplinkybės, duomenys ir faktai.
Sėkmingiausi 2017 metų sprendimai dėl darbuotojų ir darbo funkcijų optimizavimo jau minėti ne kartą: medicinos punkto reorganizacija (iš viso panaikinta 2,5 slaugytojų etato, vien per 2017 m. – 2 etatai); Ekonomikos ir finansų skyriuje dėl sumažėjusio darbo krūvio panaikinti 2 apskaitininkų etatai, panaikintas eksploatacijos direktoriaus etatas ir t. t. Inicijuoti ir uždaryti tolimojo susisiekimo maršrutai, kur jau kalbama apie šimtus tūkstančių eurų nuostolių, suvaldyti autobusų stoties kaštai (nuostoliai sumažinti trimis kartais per 2017 m. iki beveik 50 000 Eur), atnaujintas apie 27 proc. miesto autobusų parkas ir kiti dalykai, apie kuriuos Jums rašėme visą praėjusią savaitę, todėl nesikartosime, tik manome, kad reiktų žiūrėti į visus faktus, gal netgi labiausiai į faktus, o ne į emocijas ir kartais sąmoningą nutylėjimą, nematymą ar netgi šmeižtą.
Klausimas – ar tikrai tai, kas vyksta „Busture“, nerūpi miesto valdžiai, kaip kartais bandoma pateikti? Atsakingai teigiu, kad visi faktai, priimant sprendimus, yra ne tik analizuojami ir vertinami pačioje įmonėje – jos vadovų ir administracijos, bet ir pristatant, grindžiant įmonės valdybai, administracijos direktoriui ir patys svarbiausi – miesto merui (pvz., dėl autobusų pirkimo, dėl autobusų stoties). Ar meras ir administracijos direktorius nesilanko įmonėje? Gaila, kad šių metų gegužės mėnuo ir keleto darbuotojų pateikinėjama nepagrįsta informacija tapo atskaitos tašku visai informacijai apie įmonę, nes įmonė dirbo ir iki gegužės ir dirba toliau. Tai priminsiu, kad miesto vadovai (tiek meras, tiek administracijos direktorius) lankėsi ne kartą UAB „Busturas“. Dažnai valdybos posėdžiai vyksta įmonėje, taigi, valdybos nariai taip pat lankosi sistemingai.
Taip pat noriu priminti dar 2016 m. Savivaldybės inicijuotą ir užsakytą viešojo transporto sistemos koncepcijos suformavimo ir jos įgyvendinimo galimybių studiją, kuri viešai buvo pristatyta gruodžio 2 d. Studijoje viena iš baigiamųjų rekomendacijų skirta „Busturo“ veiklai optimizuoti, t. y. norint rinktis vieną iš pasiūlytų modelių Šiaulių miesto viešojo transporto koncepcijai įgyvendinti, yra būtina atskirti miesto viešojo transporto veiklas (keleivių vežimo miesto maršrutais organizavimas, keleivių vežimo privažiuojamaisiais maršrutais organizavimas, automobilių stovėjimo mieste organizavimas) nuo kitų viešojo transporto veiklų (keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais organizavimas, autobusų stoties veikla) organizaciniu ir vykdymo lygmeniu. Dėl to įmonės specialistai parengė preliminarų atskyrimo projektą ir viešai jį pristačiau Tarybos nariams ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 2017 m. birželio 21 d. (priminsime, jog pristatyme tuomet dalyvavo tik 6 klausytojai). Pristatyme buvo viešai deklaruota, jog UAB „Busturas“ ketina uždaryti nepelningus tolimojo susisiekimo maršrutus. Taip pat aiškiai įvardyta, jog įmonė mato du scenarijus – optimizuoti UAB „Busturas“ veiklas arba atskirti tolimąjį susisiekimą. Tačiau šis klausimas dėl atskyrimo toliau nebebuvo svarstomas, taigi, realizuotas optimizavimo scenarijus, kuris šiuo metu kelia tiek daug diskusijų.
Taip pat priminsiu, jog uždarųjų akcinių bendrovių (taigi, ir UAB „Busturas“) pelnas, kurio bendrovė už 2017 m. turėjo daugiau nei 240 tūkst. Eur, akcininkui pareikalavus, gali būti išmokamas dividendu. Kitaip tariant, akcininkas (Šiaulių miesto savivaldybė, o jei tiksliau – administracijos direktorius) turėjo teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Bet, puikiai žinodami, kokie procesai vyksta, kokie dar planuojami, ta teise mūsų miesto valdžios atstovai nepasinaudojo, visas pelnas yra paliktas įmonei gerinti ir efektyvinti veiklas, didinti atlyginimus ir t. t. Tai yra faktai, kurie rodo, kiek ir kaip domisi Savivaldybės atstovai „Busturo“ reikalais.
Ir pabaigai dar apie tai, už ką miesto meras raginamas „viešai atsiprašyti ir atsiimti savo kaltinimus“. Norėčiau pabrėžti, jog UAB „Busturas“, kaip darbdavys, siekdamas užtikrinti stabilią ir efektyvią bendrovės veiklą bei galimybę konkuruoti rinkoje, racionaliai valdant darbo išteklius, nustatant darbuotojų pareigas, stiprinant darbo drausmę, gerinant darbo kokybę bei ugdant darbuotojų motyvaciją darbui, intensyviai inicijavo vidaus teisės aktų pakeitimų projektus minėtiems tikslams pasiekti. LR profesinių sąjungų įstatymo 13 str. imperatyvas, numatantis, kad „darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais“, neleidžia efektyviai sureguliuoti ir įgyvendinti visiems UAB „Busturas“ darbuotojams būtinų darbo teisinių santykių, nes profesinė sąjunga „Solidarumas“ operatyviai nereaguoja į darbdavio siūlymus ir iniciatyvas, siunčiamas raštu. Kadangi derybų turinį atskleisti riboja LR darbo kodekso 189 str. 3 d. nuostata („Visi kolektyvinėse derybose dalyvaujantys asmenys privalo saugoti konfidencialią informaciją, kuri jiems tapo žinoma, dalyvaujant kolektyvinėse derybose ir rengiant kolektyvinės sutarties projektą“), tai daugiau šia tema nesiplėsiu. Vietoje teisės vesti derybas (LR profesinių sąjungų įst. 12 str.), profesinė sąjunga renkasi teisę organizuoti mitingus, demonstracijas (LR profesinių sąjungų įst. 23 str.). Skatinu kiekvieną iš Jūsų kelti klausimus dėl to, ar sąmoningai bandoma sudaryti iliuziją, kad niekas nevyksta „Busture“, ar vis tik Jūs įžvelgiate ir kitokią situaciją, kas realiai čia vyksta?
Kviečiu visus vertinti faktų visumą ir vadovaujantis abiejų pusių pateikiama dokumentuota faktine informacija. Asmeniškai siekiau ir sieksiu ne tik bendradarbiavimo, bet ir socialinio teisingumo.
Pagarbiai
UAB „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas
Reklama