Tyrinėti baltus – visą gyvenimą

Paklausti, ką žino apie baltus, vieni imtų vardyti gentis, kiti galbūt paminėtų Baltijos jūrą ar aisčius, treti kalbėtų apie amatus ar istoriją. O žinoti visada galima dar daugiau – tarptautinis lietuvių ir latvių projektas „Tyrinėk baltus“ kviečia domėtis ir pažinti mūsų protėvius visą gyvenimą.

Mokytis niekada nevėlu

Projekte „Tyrinėk baltus“ siekiama paskatinti Lietuvos ir užsienio smalsuolius domėtis baltų istorija ir kultūra. „Baltų kelio“ maršrutas – net 2 145 km ilgio, todėl įdomių ir dar nepažintų objektų ras kiekvienas – nuo mažiausiųjų iki jau daug patirties turinčių keliautojų. Kuršių, žiemgalių ir sėlių teritorijas Lietuvoje ir Latvijoje aplankyti kviečiama specialistų sudarytais maršrutais – taip pažinti ir, pasak organizatorių, patirti baltus galima be streso, kad paklysite ar praleisite kažką verto dėmesio. 

Lankant siūlomus gamtos ir kultūros objektus, galima ne tik gerai praleisti laisvalaikį, bet ir daug sužinoti. Projekto vykdytojai, siekdami kuo labiau nustebinti ir praturtinti besidominčius keliautojus, įgijo daug žinių: darbas buvo ne tik kūrybiškas, bet ir aplankyti informaciniai turai, dalyvauta mokymuose bei seminaruose, bendradarbiauta su partneriais, taip pat imtasi ir inovatyvių – netradicinių – sprendimų. 

Sukauptas žinias siekiama perduoti ir turistams – juk mokytis niekada nevėlu. Kiekvienas, apsilankęs mūsų krašte, pastebi nuostabią gamtą, išskirtinius kultūros objektus, tačiau jų mažai įtraukiama į švietimo sistemą. Daug itin įdomių ir vertų pažinti objektų, turinčių savo istoriją, apipintų legendomis, pasislėpusių augmenijos tankmėje, įtraukta į išvykstamuosius mokymus ir suaugusiesiems, ir vaikams, kuriuos organizavo viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra.

Mokytis keliaujant

Turbūt kiekvienas supranta, kad mokymuisi vien pamokų, kad ir kokios jos įtraukiančios būtų, nepakanka – vadovėliuose visko nerasi, daug ką reikia patirti ir patyrinėti pačiam. Lietuvoje beveik 1 000 piliakalnių – o juk daug žmonių išvardytų vos kelis, pavyzdžiui, Šatrijos ir Kernavės. Taigi aplankyti ir susipažinti su dar keliais ar keliolika naudinga: švietimas ir kelionės yra neatsiejami vienas nuo kito. 

Tokį mokymosi būdą išbandę suaugusieji aplankė „Baltų kelio“ kilpose esančius objektus, ragavo išskirtinius patiekalus „nuo protėvių stalo“, klausėsi įdomiausių gidų pasakojimų, apžiūrėjo turtingas muziejų ekspozicijas, žinių ir įgūdžių bagažus praturtino edukacijose. O visus tuos gamtos ir kultūros objektus įvertino kaip ekspertai. Tiesa, vieningai priėjo išvadą, kad ne visus objektus galima įvertinti objektyviai – reiktų vieningų turizmo objektų kokybės standartų.

Vaikams – nuo pačių mažiausiųjų iki paauglių – mokymai buvo pateikti taip, kad jie galėtų patirti, pajausti, išbandyti protėvių dvasią ir patirtis. Į „Baltų kelią“ leidosi net 20 moksleivių grupių iš skirtingų Šiaulių miesto ir rajono ugdymo įstaigų. Kaip galima tikėtis, jauniesiems 6–18 metų keliautojams nei energijos, nei entuziazmo netrūko: vaikai stebėjosi, kiek daug įdomių ir iki tol nepažintų objektų mes turime, noriai išbandė senuosius amatus, mielai ragavo jiems neįprastus valgius – taip susipažino ir tyrinėjo baltų kultūrą įvairiais aspektais. 

„Įkvepiantis pasakojimas apie orius ir narsius protėvius. Jų laisvės troškimas, žinios ir kūryba pripildo šiuolaikinę visuomenę amžinųjų vertybių, pasididžiavimo, kilnių jausmų ir siekių“, – tarsi linkima ant specialiai mokymams išleistos kuršių, žiemgalių ir sėlių objektams skirtos knygutės su pačiomis įvairiausiomis užduotimis. 

Išmokti perskaityti

Ir suaugusiesiems, ir vaikams pavyko parodyti, kad baltų palikimas Lietuvoje ir Latvijoje vis dar gyvas: tai pulsuojantis reiškinys, kurį kiekvienas gali pažinti, patirti ir, pasak organizatorių, išmokti perskaityti – moki žodį, žinai kelią. Tereikia domėtis ir ugdyti smalsumą.

Projekto vykdytojai sako, kad „Baltų kelias“ prisideda prie švietimo – ne tik moksleivių, bet ir suaugusiųjų, – ir siūlo tokį mokymosi apie baltus planą: pradėti keliauti, pasidalyti galybės patirtų nuotykių įspūdžiais su draugais, užsisakyti vietinio gido, daugiausiai žinančio apie lankomą kraštą, paslaugas, apsigyventi autentiškoje troboje ar modernioje viloje, ragauti mūsų gomuriams jau nebeįprastus patiekalus ir prisiminti, kad ne taip seniai iš kartos į kartą buvo perduodamos žinios apie gamtos dovanas: klausomasi paukščių giesmių, geriama pievose surinktų žolelių arbata ar ragaujamos ką tik prisirpusios ir ant smilgų suvertos uogos. 

Norint šviestis ir šviesti, tereikia pradėti nuo savęs – nepamiršti ir sau bei kitiems pripažinti, kad esame vienos seniausių Europos genčių (bent jau kalbos atžvilgiu) atstovai ir save vertinti kaip tokius. O tada savaime ateis smalsumas ir noras keliauti bei pažinti, patirti ir patyrinėti protėvius. „Baltų kelyje“ maršrutą išsirinks kiekvienas – pagal individualų skonį, domėjimosi sritį ar trukmę. O projekto vykdytojai žada, kad keliautojai ras net tai, ko nesitiki, tai, kas labai artima ir seniai pažįstama. 

Tekstas parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą Nr. LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“ (ark. „Explore Balts“).

Projekto biudžetas – 869 tūkst. Eur, iš jų 739 tūkst. Eur – Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas.

Pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už pranešimo turinį atsako Viešoji įstaiga "Nacionalinė regionų plėtros agentūra". Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.