Tyrimas su vienuoliais atskleidė, kad meditacija ne tik mažina stresą, bet ir keičia žarnyno mikrobų sudėtį

Tyrimas su vienuoliais atskleidė, kad meditacija ne tik mažina stresą, bet ir keičia žarnyno mikrobų sudėtį
Pasaulis
Pexels.com nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Healthline.com

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „General Psychiatry“, teigiama, kad reguliari gili meditacija gali padėti reguliuoti žarnyno mikrobiomą ir sumažinti fizinių bei psichinių ligų riziką.

Tyrime buvo išsiaiškinta, kad Tibeto budistų vienuolių grupėje aptikti žarnyno mikrobai iš esmės skyrėsi nuo jų pasaulietinių kaimynų ir buvo susiję su mažesne širdies bei kraujagyslių ligų, depresijos ir nerimo rizika.

Ankstesni tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiomas – bakterijos, grybai ir virusai, skaidantys maistą žmogaus virškinamajame trakte – gali paveikti nuotaiką ir elgesį per žarnyno ir smegenų ašį (dvipusį biocheminį signalą, susietą per klajoklį nervą).

Žarnyno ir smegenų ašis apima organizmo imuninį atsaką, hormonų darbą ir atsaką į stresą.

Tyrėjai pažymėjo, kad meditacija vis dažniau naudojama psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip depresija, nerimas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, trauminis stresas, valgymo sutrikimai, lėtinis skausmas, gydyti.

 

Kaip buvo atliktas meditacijos tyrimas

Pasak mokslininkų, tyrimo imtis buvo nedidelė, nes Tibeto vienuoliai gyvena atokioje geografinėje vietoje.

Šiame tyrime dalyvavę vienuoliai meditavo mažiausiai 2 valandas per dieną nuo 3 iki 30 metų.

Tyrėjai išanalizavo 37 Tibeto budistų vienuolių iš trijų šventyklų ir 19 pasaulietinių kaimyninių vietovių gyventojų kraujo mėginius ir išmatas.

Nė vienas dalyvis nenaudojo medžiagų, galinčių pakeisti žarnyno mikrobų tūrį ir įvairovę, pavyzdžiui, antibiotikų, probiotikų, prebiotikų ar priešgrybelinių vaistų per pastaruosius tris mėnesius.

Abi grupės buvo suderintos pagal amžių, kraujospūdį, širdies ritmą ir mitybą. 

 

Tyrimo rezultatai

Išmatų mėginių analizė parodė, kad medituojančių vienuolių žarnyne vyrauja žymiai didesnis gerųjų bakterijų skaičius, lyginant su nemedituojančių žmonių.

O kraujo mėginiai parodė, kad medžiagų, susijusių su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, įskaitant bendrą cholesterolį ir apolipoproteiną B, kiekis, vienuolių organizme buvo žymiai mažesnis nei jų pasaulietinių kaimynų.

 

Meditacijos nauda

Nustatyta, kad meditacija sumažina kortizolio, epinefrino ir norepinefrino, visų biologinių streso žymenų, kiekį. Taip pat meditacija turi senėjimą stabdantį poveikį, nes padidina telomerų vientisumą ir sumažina specifinių uždegimo žymenų lygį. Meditacija yra susijusi ir su smegenų funkcijos bei struktūros pagerėjimu, daugiausia tose srityse, kurios susijusios su dėmesiu ir emociniu reguliavimu.

„Healthline“ tyrimas parodė, kad meditacija gali „pakeisti mikrobų sudėtį mūsų žarnyne, palikdama jame naudingesnę bakterijų rūšių pusiausvyrą“, o tai gerina ne tik visą virškinimo sistemos darbą, bet ir stiprina imuninę sistemą, kuri tampa labiau atspari aplinkos mikrobams ir virusams.