Tyrimas rodo, kad Š. Stepukonis iš „BaltCap“ fondo įmonių pasisavino 40,4 mln. eurų

zged6182-5ece75ba56feb
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Šarūnas Stepukonis iš fondų valdytojos „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų. Tai parodė kartu su išorės ekspertų komanda atliktas buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovo veiklos tyrimas, antradienį pranešė „BaltCap“.

Jis taip pat parodė, kad Š. Stepukonis neturėjo bendrininkų „BaltCap“ komandoje. Atskleista, kad pinigai buvo savinami kuriant ir pateikiant daug suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat galimai atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus.

Pasisavinti pinigai buvo nukreipiami į lošimo platformas, priklausančias „Olympic Casino Group“ bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers“. 

Pasak pranešimo, didžioji dalis veiksmų, kuriais buvo pasisavintos lėšos, atlikti 2021-2023 metais. Paties fondo veiklos pažeidimų nerasta – sandoriai ir operacijos vyko fondo portfelio įmonėse bei tų įmonių antrinėse įmonėse Lietuvoje ir Lenkijoje. 

Vadovaujantys „BaltCap“ partneriai Dagnis Dreimanis, Simonas Gustainis, Martinas Kodaras ir Peeteris Saksas sako pripažįstantys, kad vidiniai saugikliai neužtikrino pakankamo saugumo lygio, ypač vertinant portfelio įmones bei jų antrines įmones.

„Organizacijoje nenumatėme visų plyno lauko investicijoms būdingų ypatumų, besiskiriančių nuo mums įprastos verslo išpirkimo investavimo strategijos“, – bendrame pareiškime sakė partneriai.

„Mes suvokiame, kokią žalą per daugelį metų pelnytam investuotojų pasitikėjimui padarė vieno asmens veiksmai ir labai dėl to apgailestaujame, taip pat ir dėl neigiamo poveikio, kurį gali pajusti kiti susiję asmenys, veikiantys „BaltCap“ privataus ir rizikos kapitalo ekosistemoje. Šią situaciją vertiname ypač rimtai ir esame pasirengę daryti viską, kad prarastas pasitikėjimas būtų susigrąžintas“, – teigė „BaltCap“ vadovaujantys partneriai. 

Pasak jų, papildomos kontrolės priemonės įmonėse buvo įdiegtos iškart po to, kai paaiškėjo įtartini Š. Stepukonio sandoriai, be to, toliau bus stiprinama „BaltCap“ kontrolės bei finansų valdymo sistemos. 

„BaltCap“ teigia ketinanti keisti organizacijos ir valdymo struktūrą.

„Nors pagrindinė tyrimo dalis užbaigta, vidinis tyrimas tęsiasi ir dar kiek užtruks, nes atvejis iš tiesų kompleksiškas. Pokyčių dar bus, išanalizavus rizikos valdymo praktiką atsiras naujų vidaus tvarkos procedūrų“, – rašoma pranešime. 

Stiprinant rizikos valdymo bei kontrolės mechanizmus, „BaltCap Infrastructure Fund“ fondo įmonės ėmėsi priemonių atgauti pasisavintas lėšas ir pateikė ieškinius subjektams, kuriems atiteko nuskalstamu būdu įgyti pinigai. 

„Kruopščiai dirbome, siekdami, kad infrastruktūros fondas ir jo portfelio vertė nenukentėtų dar labiau. Portfelio įmonės veikia įprastai, o pats fondas yra pelningas – jo vertė šiuo metu reikšmingai viršija investuotojų kapitalo vertę. Šis įvykis taip pat nepaveikė kitų „BaltCap“ investavimo strategijų fondų“, – teigia vadovaujantys partneriai. 

Nuo pat įsteigimo investuotojai į „BaltCap“ fondus investavo 663 mln. eurų. Investicijų vertė, įskaitant ir lėšas, jau išmokėtas investuotojams, dabar siekia 951 mln. eurų. Vidutinė metinė realizuotos investicijos grąža siekia 18 proc., teigia „BaltCap“. 

Didžiausias privataus kapitalo fondų valdytojas regione „BaltCap“ nuo įsteigimo 1995 metais jau atliko daugiau nei 110 investicijų. Įmonė turi biurus Taline, Rygoje, Vilniuje, Helsinkyje, Stokholme ir Varšuvoje, juose dirba 40 žmonių. 

Š. Stepukonis suimtas, vyksta ikiteisminis tyrimas, jo ir lošimų bendrovių lėšos areštuotos   

Teismas vasario 23 dieną Š. Stepukonio suėmimą pratęsė iki kovo 24 dienos. Jis ikiteisminiame tyrime pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, tyrimas vyksta ir dėl 3,9 mln. eurų pervedimo į jo sąskaitą iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Tyrimą kuruojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas praėjusią savaitę sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją, kuri bus tikrinama.

Vilniaus apygardos teismas vasarį laikinai areštavo daugiau nei 5,485 mln. eurų vertės Š. Stepukonio piniginių lėšų ar kito turto bei uždraudė disponuoti jo vardu atidarytomis sąskaitomis, įskaitant ir platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Tokią sumą iš Š. Stepukonio bei „Interactive Brokers“ prašo priteisti „BaltCap“ fondo įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“. 

Be to, teismas pernai gruodį laikinai areštavo maždaug 26 mln. eurų vertės Š. Stepukonio turtą, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“. Pastaroji šį sprendimą yra apskundusi Apeliaciniam teismui.  

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. 

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

S. Gustainis yra sakęs, kad buvusiam partneriui pareikštų ieškinių suma viršys 30 mln. eurų.