Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Finansai sukčiai. Žygimantas Gedvilas/BNS Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Tyrimo duomenimis, 23 proc. vyrų ir 12 proc. moterų mano, kad tikrai atskirtų sukčių sukurtą interneto banko puslapį. Kita vertus, buvę apgauti sukčių ir praradę pinigus dažniau pripažįsta vyrai (14 proc.) negu moterys (8 proc.).
Finansinių sukčių klastotes dažniau mano atskirsiantys jaunesni, 18–39 metų, gyventojai, o tarp 50–74 metų gyventojų daugiausia tokių, kurie savo žiniomis visai nepasitiki. Taip pat turintys daugiau žinių, kaip atskirti sukčių klastotes, mano Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų negu miestelių ar kaimo vietovių gyventojai.
„(...) Finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni, tad jei neapdairiai atidarėte SMS žinute ar laišku atsiųstą nuorodą, neįgudusia akimi kartais būna iš tikro sunku pastebėti, ar patekote į tikrą interneto banką, ar į suklastotą.
Šiemet esame užfiksavę ir naują sukčiavimo būdą, kai paieškos sistemoje „Google“ įvedus su SEB banku susijusius raktažodžius, kai kuriems klientams buvo reklamuojama nuoroda į netikrą banko interneto puslapį, o paieškos sistemos rezultatais juk esame linkę pasitikėti ir jų kritiškai nevertiname. Sukčių metodai nuolat keičiasi, tampa visa įvairesni, tad virtualioje erdvėje svarbu būti itin atidiems“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
Specialistė akcentuoja, kad šiuo metu vyrauja vienas populiariausių sukčiavimo būdų, kai SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais siunčiamos interneto banko nuorodos, todėl norint neapsigauti jungiantis prie interneto banko svetainės, į kurią vedami duomenys, nereikėtų pasitikėti atsiųstomis nuorodomis, o adresą derėtų įvesti patiems oficialiame banko interneto puslapyje.
Bendrovė „Norstat LT“ tyrimą atliko šių metų kovo–balandžio mėnesiais. Apklausoje internetu dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.