Tyrimas: lietuviai ir pasienyje, ir šalies viduje vienodai palaiko šešėlinę ekonomiką

Vilnius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

69972

Ketvirtadienį Vilniuje „Civitta“ partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas bei „Civitta“ rinkos tyrimų ekspertas iš Latvijos Gatis Bolinskis pateikė Vidurio ir Rytų Europos pasienio miestų šešėlinės ekonomikos įžvalgas, o viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys paragino atsakingas institucijas spręsti susidariusią situaciją.

Konsultacijų įmonės „Civitta“ parengtame tyrime apžvelgiama ekonominė 45 pasienio miestų situacija. Buvo pasirinkti tie miestai, kurie yra strategiškai išsidėstę tarp keturių Europos Sąjungos (ES) šalių: Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos, ir keturių ne ES šalių: Rusijos ir Kaliningrado srities, Baltarusijos, Moldovos bei Ukrainos.

„Tyrimas analizuoja šešėlinės ekonomikos dydį pasienio miestuose Vidurio ir Rytų Europoje, siekiant suformuoti rekomendacijas, kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką, stiprinant vietos ekonomiką“, – sakė K. Jovaišas.

Šalčininkuose daugiau nei trečdalis BVP – šešėlyje

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 % ir sutampa su statistiškai panašios vidinės savivaldybės vidurkiu.

„Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 % arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto“, – sakė K. Jovaišas.

Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė.

„Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje didėjančios savivaldybių investicijos į viešąją tvarką ir saugumą, sveikatos apsaugą bei ekonomikos gerinimą daro teigiamą įtaką šešėlinės ekonomikos mažėjimui“, – sakė K. Jovaišas.

Pasak jo, šešėlinės ekonomikos mažėjimas įmanomas ne kovojant su pasekmėmis, o sprendžiant reiškinio priežastis: didinant pasitenkinimą švietimo sistemos kokybe, socialinių išmokų paskyrimo proceso skaidrumą ir vietinės komunikacijos efektyvumą dėl valstybinių objektų vystymo.

Lietuva – nelegalios prekybos vartai į Vakarus

„Lietuva be šešėlio“ vadovas antrino pranešėjams ir pateikė savo įžvalgas, remdamasis naujausiais bendrovės „Nielsen“ atliekamais „tuščių pakelių“ tyrimo duomenimis.

„Kaip įrodo naujausi „tuščių pakelių“ tyrimo duomenys, Lietuva yra ne tik tranzito grandis nelegalioje tabako gaminių prekybos grandinėje. Dalis piliečių tokį tranzitą bei vietinę šešėlinę prekybą dangsto ir toleruoja, taip keršydami valstybei“, – sakė K. Kupšys.

Pasak K. Kupšio, šešėlio problemas sprendžia ne beatodairiškas akcizų didinimas, o kompleksinis darbas gerinant socialinių paslaugų kokybę.

„Galėtume atsižvelgti į Estijos pavyzdį. Šios šalies vyriausybė nusprendė daugiau nebekelti akcizų, kadangi suskaičiavo, kad dėl perdėto akcizų didinimo šalies biudžetas per pusantrų metų jau prarado 340 mln. eurų“, – sakė K. Kupšys.

„Lietuva be šešėlio“ vadovas pabrėžė, kad panašias į „Civitta“ tyrime pateiktas rekomendacijas kovai su nelegalia prekyba ir struktūrinėmis jos priežastimis 2015 m. jau yra siūlęs valdžios institucijoms, tačiau iš jų nesulaukė atsako.

„Šešėlinės prekybos tema pagaliau turi tapti svarbi ne tik Muitinės ar Policijos departamentams, bet ir tokioms institucijoms kaip Finansų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – ką jau bekalbėti apie savivaldybių įsitraukimą“, – sakė K. Kupšys.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt