Tyrimas: krentantys deguonies lygiai uždusins gyvybę Žemėje

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

190949

Šiuo metu, mūsų deguonimi turtingoje planetoje, klesti gyvybė, tačiau Žemė ne visuomet buvo tokia ir mokslininkai prognozuoja, kad ateityje, atmosfera sugrįš į tą, kurį buvo turtinga metanu ir stokojo deguonies.

Taip tikriausiai neįvyks bent per artimiausius milijardą metų, tačiau kuomet ateis pokyčių metas, jie įvyks gana greitai, rodo anksčiau šiais metais paskelbtas tyrimas.

Šis pokytis sugrąžins planetą atgal į būseną, kokia ji buvo prieš tai, kas žinoma kaip „Didysis oksidacijos įvykis (angl. the Great Oxidation Event, GOE), įvykęs prieš maždaug 2,4 milijardus metų, rašoma ScienceAlert.com.

Be to, prie naujojo tyrimo prisidėję mokslininkai teigia, kad atmosferinis deguonis apskritai greičiausiai nebus nuolatinis gyvenamųjų pasaulių bruožas, o tai turi įtakos mūsų pastangoms aptikti gyvybės ženklus toliau Visatoje.

„Modelis rodo, kad atmosferos deoksigenacija, kuomet atmosferinio O2 lygiai smarkiai sumažėja iki lygių, panašių į Archėjos Žemės, greičiausiai bus sukelta prieš prasidedant drėgnoms šiltnamio sąlygoms Žemės klimato sistemoje ir prieš didelius paviršinio vandens praradimus iš atmosferos,“ – savo paskelbtame tyrime rašė mokslininkai.

Šiame taške tai bus kelio pabaiga žmonėms ir daugeliui kitų gyvybės formų, kurių išgyvenimas remiasi deguonimi, taigi belieka viltis, kad kažkada per artimiausius milijardą metų mes išsiaiškinsime, kaip išsinešdinti iš šios planetos.

Kad pasiektų šias išvadas mokslininkai atliko detalizuotus Žemės biosferos modelius, atsižvelgdami į Saulės ryškumo pokyčius ir atitinkamus anglies dioksido lygių sumažėjimus, kuomet didėjant karščio lygiams dujos yra suskaidomos. Mažiau anglies dioksido reiškia mažiau fotosintezę vykdančių organizmų, tokių kaip augalai, kas reikštų mažiau deguonies.

Anksčiau mokslininkai prognozavo, kad išaugusi radiacija iš Saulės, per maždaug 2 milijardus metų nušluos vandenynus nuo mūsų planetos paviršiaus, tačiau naujausias modelis, besiremiantis vidutiniškai 400 000 simuliacijų, rodo, kad pirmiausia gyvybę pražudys deguonies sumažėjimas.

„Deguonies kritimas yra labai, labai ekstremalu,“ – anksčiau šiais metais „New Scientist“ sakė Žemės mokslininkas Chris Reinhard iš Džordžijos technologijos instituto. „Mes kalbame apie maždaug milijoną kartų mažiau deguonies, nei jo yra šiandien.“

Dėl ko šis tyrimas yra ypač aktualus šiandien, tai mūsų gyvenamųjų planetų, esančių už Saulės sistemos, paieška.

Vis galingesni teleskopai keliasi į internetinę erdvę ir mokslininkai nori galėti žinoti, ko jie turėtų ieškoti šių prietaisų renkamų duomenų sraute.

Įmanoma, kad mes turime medžioti kitus biologinius požymius, o ne tik deguonį, kad taip turėtume geriausius šansus pastebėti gyvybę, teigia mokslininkai. Jų tyrimas yra „NASA NExSS“ (Nexus for Exoplanet System Science) projekto, tiriančio kitų nei mūsų planetų tinkamumą gyventi, dalis.

Remiantis Reinhard ir aplinkos mokslininko Kazumi Ozaki iš Toho universiteto Japonijoje atliktais skaičiavimais, deguonimi turtinga gyvenamoji Žemės istorija gali užsibaigti sudariusi vos 20-30 procentų viso planetos egzistavimo laikotarpio, o mikrobinė gyvybė egzistuos dar ilgai po to, kai mūsų nebeliks.

„Atmosferai po didžiosios deoksigenacijos būdingas išaugęs metano, mažas CO2 kiekis ir ozono sluoksnio nebuvimas,“ — sakė Ozaki. „Žemės sistema tikriausiai bus anaerobinių gyvybės formų pasaulis.“

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Geoscience“.

Gismeteo.lt

Naujas Gismeteo logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt