Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay nuotr.
ELTAŠaltinis: ELTA
Tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei pusė (56 proc.) tėvų teigė atskiriantys vaikui duodamus kišenpinigius nuo maistui mokykloje skirtų pinigų.
Per neseniai atliktą apklausą taip pat paaiškėjo, kad beveik trečdalis (32 proc.) tėvų Lietuvoje vienam vaikui per mėnesį skiria 21–40 eurų siekiančią sumą.
Pernai šią sumą skirdavo mažesnė respondentų dalis – ketvirtadalis. Palyginti su pernai, šiek tiek sumažėjo dalis tėvų, kurie vaikui per mėnesį skiria iki 20 eurų maistui ir kitiems poreikiams patenkinti, o 41–80 eurų skiriančiųjų dalis išliko tokia pati.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pastebi, kad dauguma tėvų kišenpinigių vaikams pradeda skirti šiems ėmus lankyti mokyklą. Ekspertės įsitikinimu, 7 metų vaikas jau yra visiškai pasiruošęs turėti savo pirmąją kortelę ir ja atsiskaityti.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu daugiau negu (54 proc.) pusė tėvų kišenpinigius perveda į banko sąskaitą, kortelę. Grynųjų vaikų išlaidoms yra linkę duoti 72 procentai.
Ekspertės teigimu, vaikui augant turėtų didėti ir kišenpinigių suma, kartu suteikiant galimybę jam pačiam priimti daugiau finansinių sprendimų
„Kišenpinigių sumą nustatyti rekomenduojama vadovaujantis šia taisykle: vieneri vaiko metai gali atitikti nuo 0,5 iki 1 euro per savaitę. Taigi, jei vaikui yra septyneri, jo kišenpinigiai galėtų siekti nuo 3,5 iki 7 eurų per savaitę, o 15-mečiui paaugliui būtų galima skirti nuo 7,5 iki 15 eurų per savaitę“, – dalijasi S. Strockytė-Varnė.
Pasak S. Strockytė-Varnės, nutarus vaikui skirti kišenpinigių, verta pasikalbėti ir susitarti, kam konkrečiai šie pinigai galės būti leidžiami. Į taisykles pirmiausia ji rekomenduoja įtraukti ribojimus, ko tikrai negalima pirkti, nes tai neatitinka šeimos vertybių ar vaikui gali pakenkti.
Šių metų liepą SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 500 tėvų nuo 25 iki 60 metų.