Tyrimas: kas ketvirtas, turintis indėlį, jį padėjo per pastaruosius mėnesius

Kas trečias Lietuvos (35 proc.) gyventojas turi indėlių, iš jų ketvirtadalis (23 proc.) sutartis su bankais sudarė per pastaruosius tris mėnesius, atskleidė SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas.

Pasak SEB banko valdybos narės, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, indėlis banke ilgus metus buvo vienas populiariausių taupymo būdų, ir tik maždaug prieš dešimtmetį dėl Europos Centrinio Banko vykdytos pinigų politikos ėmus mažėti indėlių palūkanoms traukėsi ir šios finansinės priemonės paklausa. Tačiau ratas apsisuko, ir iki tol primirštas susidomėjimas indėliais vėl sugrįžo.

„Pastaruoju metu indėlininkų skaičius sparčiai auga. Vien SEB banko klientų terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių lėšos nuo metų pradžios paaugo 2,5 karto ir šiuo metu beveik 30 proc. gyventojų pinigų banke yra saugomi indėlių sąskaitose. Smarkiai padidėjo kaupiamojo indėlio paklausa – žmonės įvertina indėlių saugumą, mažą riziką, nori atskirti santaupas nuo kasdienio vartojimo reikmėms skirtų lėšų, vertina galimybę bet kada nemokamai pasiimti savo lėšas ir neprarasti sukauptų palūkanų“, – sako E. Dovbyšienė.

SEB užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, indėlius nors viename iš Lietuvos bankų turi kas trečias (35 proc.) gyventojas, bemaž pusė turinčių indėlių, jų sutartis yra sudarę prieš metus ar seniau. Ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų indėlius pasidėjo per pastaruosius tris mėnesius.

Tyrimo duomenimis, kone aštuonis iš dešimties (77 proc.) respondentų sudaryti indėlių sutartis paskatino kylančios indėlių palūkanos.

Tarp kitų priežasčių rinktis indėlį – gyventojų noras atskirti santaupas nuo kasdienio vartojimo reikmėms skirtų lėšų – tai svarbu 28 proc. respondentų. Dar 26 proc. apklaustųjų atsižvelgia į didelės infliacijos padarinius, o 22 proc. apklausos dalyvių prioritetą teikia saugumui, vertina mažą indėlių riziką.

„Lietuvos gyventojų kitados itin mėgstamas būdas saugoti ir gausinti savo lėšas buvo gerokai primirštas dėl ilgą laiką taikytų nedidelių arba neigiamų palūkanų – jų laikotarpis euro zonoje tęsėsi septynerius metus, indėliai tikrai buvo praradę savo aktualumą. Tačiau situacija keičiasi, o keičiantis jai prisitaiko ir gyventojai“, – tikina E. Dovbyšienė.

SEB banko užsakymu tyrimą šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.