Tyrimas: gyventojų nerimas dėl finansinės padėties mažėja

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

„Havas Group“ ir „Norstat LT“ atliktas gyventojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad lietuvių nerimas dėl finansinės padėties mažėja. Didžiausia grėsme finansiniam stabilumui lietuviai įvardina infliaciją, todėl keičia savo apsipirkimo elgesį – auga sąmoningumas, mažėja inertiškas pirkimas ir lojalumas prekių ženklams.

Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, baimė dėl savo finansinės padėties mažėja. Palyginus praėjusių metų lapkritį atlikto tyrimo rezultatus su šių metų kovu, per pusmetį rodiklis nukrito 6 procentiniais punktais – nuo 81 proc. iki 75 proc.
 
Gyventojai savo finansinį būvį vertina optimistiškiau. Nepaisant visų aplinkos veiksnių, 2 iš 3 Lietuvos gyventojų mano, kad finansiškai gyvena geriau arba taip pat kaip prieš tris metus, t. y. priešpandeminiu laikotarpiu.
 
„Gyventojų nerimas dėl karo per paskutiniuosius metus transformavosi į nerimą dėl finansinės padėties. Nors šio finansinio nerimo lygis mažėja, tačiau artimiausiu metu matysime labiau racionalų, ir mažiau spontanišką pirkėją. To priežastis akivaizdi – išaugusios produktų ir paslaugų kainos, padidėjusios palūkanos ir kiti kasdien juntami finansiniai iššūkiai“, – sakė „Havas Group“ vadovas Šarūnas Mikelevičius.
 
Dabartinėje situacijoje žmonėms didžiausią nerimą kelia bendras kainų augimas (56 proc.), tikimybė atsirasti tiesioginio karo pavojuje (44 proc.) ir dar didesnis būtiniausių prekių ar produktų kainų augimas (39 proc.).
 
Tyrimas rodo, kad didžiausią kainų šuolį žmonės jaučia kasdieninių produktų/prekių kategorijoje. Net 7 iš 10 apklausoje dalyvavusių žmonių įvardijo, kad pajuto didelį kainų pokytį. Tiesa, geroji žinia, kad taip manančių skaičius nebeauga.
 
Palyginus trijų tyrimo bangų, atliktų 2022 m. kovą, 2022 m. lapkritį ir 2023 m. kovą, statistiką matyti, kad palengva mažėja pirkėjų dėmesys kainoms. Atitinkamai 71 proc., 83 proc. ir 73 proc. respondentų skirtingais laikotarpiais įvardijo, kad pirkdami daugiau dėmesio kreipia į kainą. Tad galima daryti prielaidą, kad grįžtama į praėjusio pavasario lygį.
 
Tačiau ir toliau išlieka gana didelis žmonių, ieškančių nuolaidų, skaičius – daugiau dėmesio prekėms, kurioms taikomos nuolaidos, skiria 69 proc. žmonių. Palyginus su 2022 m. pavasariu, nuolaidų „medžiotojų“ skaičius augo penktadaliu.
 
„Nuolaidų komunikacija ir toliau bus vienu iš pagrindinių pirkėjų pritraukimo būdų. Tačiau ji pareikalaus dar daugiau kūrybinių sprendimų tam, kad nuolaidų komunikacija būtų prasminga ir ypač paveiki tarp parduotuvių besiblaškančiam bei geriausių akcijų ieškančiam pirkėjui“, – sakė Š. Mikelevičius.
 
Infliacijos sukurtas nerimo fonas turi įtakos ir pirkinių planavimo įpročiams. Vis daugiau žmonių linkę neprisirišti prie prekių ženklų ir juos persvarstyti, jei tai lems geresnę kainą ar padės sutaupyti. 2023 m. kovo tyrimo bangos duomenys rodo, kad tik 35 proc. respondentų ir toliau perka tokias pačias prekes, kaip visada.
 
Mažėjančio lojalumo tendencija tęsiasi nuo 2022 m. kovo. Tuo metu 43 proc. apklaustųjų įvardijo, kad ir toliau perka tų pačių prekių ženklų prekes kaip visada. 2022 m. lapkritį lojalių prekių ženklui žmonių skaičius sumažėjo iki 37 proc.
 
Liberaliau pirkėjai pradėjo žiūrėti ne tik į produktų prekių ženklus, bet ir į parduotuves, kuriose jie ketina produktus įsigyti. Net pusė tyrimo dalyvių įvardino, kad perka ir specialiai apsilanko prekybos tinkluose pagal taikomas nuolaidas.
 
„Rinkodaros ir produktų skyriams dabar kaip niekada svarbu peržiūrėti siūlomą prekių ir paslaugų krepšelį, nes vis daugiau žmonių nustos pirkti tik iš įpročio. Tai reiškia, kad teks peržiūrėti savo kuriamų produktų planą, ieškoti vietos alternatyviems produktams, kurie atlieptų visų segmentų poreikius“, – įžvalgomis dalinosi Š. Mikelevičius.
 
Taip pat 36 proc. apklausoje dalyvavusių pirkėjų įvardijo, kad tikisi iš įmonių naujų produktų ir paslaugų ekonomiškai jautriems vartotojams. Praėjusių metų lapkritį tokių prekių ir paslaugų poreikį įvardijo 29 proc. respondentų.
 
„Havas Group“ tyrimų projektų vadovė Ieva Medinytė tikina, kad tyrime matyti ir daugiau tendencijų, rodančių, kad pirkėjai yra linkę keisti savo įpročius ir taip sutaupyti. Pavyzdžiui, 62 proc. pirkėjų bando atsisakyti arba sumažinti ne pirmo būtinumo prekių pirkimą, o 59 proc. apklaustųjų racionaliau planuoja pirkimą, kad nereikėtų produktų išmesti.
 
Lietuviai pradeda taupyti pirkdami kasdienines prekes arba svarsto, ar tos prekės išties reikalingos, nors dalis teigia anksčiau taip nedarę. Palyginus 2022 m. kovo mėnesio tyrimo bangą su naujausiais duomenimis, taip apsiperkančių skaičius augo 9 procentiniais punktais – atitinkamai nuo 53 proc. iki 62 proc.
 
„Tai rodo, kad žmonės apsipirkimą šiuo metu dažniau vykdo ne vedini emocijų, bet sąmoningai apsvarstydami savo realius poreikius. Pirkėjai ieško būdų kaip savo turimą biudžetą išleisti prasmingiau“, – rezultatus vertino I. Medinytė.
 
Itin įdomios tendencijos išryškėjo ir tarp jaunosios kartos pirkėjų. 18–24 m. respondentai labiau nei kiti yra linkę ieškoti geresnės kainos ir dėl jos aukoti kokybę ar išbandyti naujus prekių ženklus.
 
Specialiai pagal taikomas nuolaidas perka ir keliuose skirtinguose prekybos tinkluose apsilanko 64 proc. jaunųjų pirkėjų, kai tuo tarpu bendrai tai daro 50 proc. apklausos dalyvių. 47 proc. 18-24 m. žmonių atsakė, kad dabar mažiau dėmesio skiria kokybei, o daugiau – kainai (bendrai taip atsakė 30 proc. žmonių). Nuolaidas jie „medžioja“ ir fizinėse, ir interneto parduotuvėse.
 
Jaunimo tarpe populiarėja prekybos tinklų privatūs prekių ženklai (angl. – private-label brand). Net 55 proc. šios amžiaus grupės žmonių dabar dažniau juos perka ir išbando (bendrai taip atsakė 34 proc. tyrimo dalyvių).
 
„Tokiai tendencijai jaunimo grupėje įtakos turi du esminiai faktoriai – mažesnės pajamos ir dar nesusiformavęs įprotis pirkti konkretaus prekės ženklo produktą. Taip pat, iš tyrimo matyti, kad palyginus su visais apklausos dalyviais, būtent jaunesnius žmones infliacija gąsdina labiausiai“, – įžvalgomis pasidalino I. Medinytė.
 
Lyginant 2022 m. lapkritį su 2023 m. kovu žmonės rečiau mano, kad mažins pirkimą visose tirtose prekių kategorijose.
 
Didžiausias per pusmetį įvykęs pokytis stebimas drabužių ir avalynės kategorijoje – praėjusių metų lapkritį 60 proc. pirkėjų manė, kad mažins pirkimą šioje kategorijoje, tuo tarpu šiemet taip manančių buvo 43 proc.
 
Taip pat didelis teigiamas pokytis pastebimas statybų, remonto ir buities prekių (61 proc. 2022 m. ir 47 proc. 2023 m.), kasdienių maisto produktų (48 proc. 2022 m. ir 28 proc. 2023 m.), kasdienės buities ir higienos prekių (38 proc. 2022 m. ir 26 proc. 2023 m.) ir savaitgalio kelionių bei pramogų prekių (49 proc. 2022 m. ir 59 proc. 2023 m.) kategorijose.
 
„Elgsenos pokyčius iš dalies galime sieti su atlėgusia įtampa dėl asmeninės finansinės padėties ir energetikos kainų, kuri prieš šildymo sezoną buvo jaučiama kur kas labiau. Be to, sezoniškai pavasarį tam tikrų kategorijų prekės yra perkamos dažniau. Tuo pačiu jau galime matyti ir ryškesnį emocinį atsipalaidavimą, kuris atneša daugiau optimizmo visose srityse“, – įžvalgomis pasidalino I. Medinytė
 
Kiekybinė apklausa „Havas Group Lithuania“ užsakymu vykdyta bendrovės „Norstat LT“ interneto panelyje 2023 m. kovo 14-22 dienomis. Tyrimas reprezentuoja 18-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 600 respondentų. Apklausos paklaida – 4 proc.