Tyrimas: gyventojai neskuba atsisveikinti su nereikalingais daiktais

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

3780

Daugiau kaip pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų savo namuose yra sukaupę nenaudojamų daiktų, o atsikratyti senais baldais, indais ar kilimais nesiryžta, nes mano, kad jų gali prireikti ateityje, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 

39 proc. apklaustųjų pripažino, kad nereikalingi daiktai jų namuose kaupiasi dėl to, kad juos tiesiog gaila išmesti. Vis dėlto daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustųjų sutiko, kad atsikratę nebenaudojamų daiktų iš tiesų jaustų palengvėjimą.

Didžioji dalis - 69 proc. dalyvavusiųjų apklausoje - teigė žinantys apie galimybę didžiąsias atliekas išvežti į specialias aikšteles. Tačiau ja pasinaudoja tik 28 proc. respondentų. Dar 41 proc. nors ir žino apie tokią galimybę, bet jiems ne visada aišku, kiek ir kokių atliekų galima vežti, ar reikia už atliekų palikimą mokėti ir pan.

Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Urbonas teigia, kad stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai yra priimamos ne tik antrinės žaliavos, bet ir baldai, padangos, dviračiai, sena buitinė technika ir kitos atliekos. Taip pat galima priduoti ir buityje susidarančias pavojingas atliekas - akumuliatorius, gyvsidabrio turinčias atliekas, baterijas ir galvaninius elementus.

Dar viena problema, su kuria susiduria nusprendusieji atsikratyti turimomis didelių matmenų atliekomis, yra jų transportavimas. S. Urbonas teigia, kad norint patiems pervežti, pavyzdžiui, kelių metrų aukščio spintą ar didelį kiekį statybinių atliekų iš tiesų gali kilti sunkumų.

„Sprendžiant šią problemą, Vilniaus mieste siūloma ir stambiųjų atliekų išnešimo, patalpų sutvarkymo paslauga. Taip ne tik sutaupoma laiko, bet ir nekyla jokių papildomų nepatogumų, o namai atlaisvėja nuo atitarnavusių, morališkai pasenusių daiktų“, - tikino „Ecoservice“ vadovas, kurio nuomone, situaciją ypač blogina pačių gyventojų neatsakingumas, kuomet įvairios didelių matmenų atliekos yra paliekamos šalia konteinerių arba vežamos į nuošalesnes vietas užuot pristačius į specialias jų surinkimo vietas.

„Praėjusiais metais įgyvendinta prevencinė stebėjimo kamerų akcija iš tiesų davė vaisių. Pavyko užfiksuoti nelegalius šiukšlintojus, apie kuriuos kaipmat buvo informuojami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, taip pat šalia stebimų konteinerių sumažėjo užterštumas“, - pastebėjo S. Urbonas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės.

Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas naudojant Omnibus metodą. Iš viso buvo apklausti 1003 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt