Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Trečdalis šalies gyventojų nežino, koks turi būti geras kraujo spaudimas, ir daugiau nei pusė lietuvių kraujospūdį matuojasi rečiau nei kartą per mėnesį. Manoma, kad šalyje padidėjusį kraujo spaudimą turi itin didelė dalis gyventojų. Kadangi hipertenzijos simptomai nėra akivaizdūs ir žmonės juos pajunta ne iš karto, ne visi sergantys apie tai žino. Geras kraujospūdis turėtų būti <140/90 mmHg, tačiau apklausos metu paaiškėjo, kad net 30 proc. asmenų nežino šių skaičių arba juos įvardino neteisingai.
Tai parodė gegužės pradžioje bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa internete, kurioje dalyvavo tūkstantis 25-65 metų respondentų iš įvairių Lietuvos miestų ir kaimo vietovių.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės doc. Sigitos Glaveckaitės, tai, kad nemaža dalis žmonių žino, kokie turėtų būti tiksliniai kraujospūdžio rodikliai – yra gera pradžia. „Bet dar tikrai ne pusė darbo. Rodiklių žinojimas nepadės išvengti hipertenzijos. Siekiant sėkmingai kontroliuoti savo kraujo spaudimą, būtina jį reguliariai matuoti“, – sako S. Glaveckaitė
Pasiteiravus tiriamųjų, ar jie žino savo kraujospūdį, paaiškėjo, kad penktadalis apklaustųjų savo kraujo spaudimo nežino. Pusės tyrimo dalyvių kraujospūdis buvo geras, o beveik 30 proc. respondentų turi hipertenziją, t. y. jų kraujospūdis yra 140/90 mmHg ir daugiau.
Apklausos duomenimis, kasdien savo kraujo spaudimą matuojasi 7 proc. lietuvių, bent kartą per mėnesį – kas ketvirtas. Vis dėlto daugiau nei pusė žmonių matuojasi per menkai: 27 proc. lietuvių tai daro retai arba nepamena, o 26 proc. teigia kraujospūdį pasimatuojantys tik pas gydytoją. Pasak specialistų, dažnai to nepakanka, kad laiku būtų nustatyta hipertenzijos diagnozė ir asmuo perspėtas apie gresiančias širdies bei kraujagyslių komplikacijas.
Doc. S. Glaveckaitės teigimu, hipertenzijos simptomai ilgą laiką būna nejuntami, todėl ligos pasekmės gali būti labai rimtos. Padidėjęs kraujo spaudimas – pagrindinė insulto, infarkto, širdies nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis neįgalumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė komplikacijų tikimybė, todėl reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti užbėgti šiems įvykiams už akių.
Nors penktadalis respondentų teigia, kad savo kraujo spaudimo nematuoja ir negydo, vis dėlto dauguma imasi papildomų prevencinių priemonių. Siekdami puoselėti savo kraujo spaudimą, žmonės vengia žalingų įpročių: daugiau nei pusė nerūko, alkoholio atsisako mažiau asmenų (36 proc.). Beveik trečdalis tiriamųjų nurodė vengią streso ir belaikantys darbo-poilsio režimo. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) sportuoja, o penktadalis (21 proc.) riboja druską. Mitybą griežčiau prižiūri tik kas aštuntas asmuo (12 proc.).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aukštas kraujo spaudimas yra pagrindinis rizikos veiksnys pasaulyje – net kas aštunta mirtis yra sukelta hipertenzijos. Norint išvengti hipertenzijos, būtina reguliariai matuoti kraujospūdį, ir reikalui esant, imti jį kontroliuoti.
Gegužės 17-tą dieną visame pasaulyje minima hipertenzijos – aukšto kraujospūdžio – diena.