Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Menas tarp sienų“ ekspozicijoje – Lietuvos sulaikymo stovyklose gyvenančių migrantų darbai. Teodoras Biliūnas/BNS/Fotobankas
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Kaip rodo 2022 m. rugsėjo 16–27 d. „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuostatų apklausos rezultatai, didžiausia socialinė distancija (kaimynystės, darbovietės ir būsto nuomos klausimais) išlieka iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų, asmenų su psichikos negalia ir romų atžvilgiu. Pastebima, kad, palyginti su 2021 m., žymiai sumažėjo socialinė distancija pabėgėlių atžvilgiu.
Rugsėjį atliktoje apklausoje 27 proc. respondentų įvardijo, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2021 m. – 47 proc.), 14 proc. – kad nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2021 – 28 proc.) ir 33 proc. – kad nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2021 m. – 48 proc.).
Galima daryti prielaidą, kad nuostatų kaitai galėjo turėti įtakos Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie 65 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad jų požiūris į Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius per pastaruosius penkerius metus pagerėjo. Tuo metu apie 75 proc. respondentų įvardijo, kad jų požiūris rusų, gyvenančių Lietuvoje, atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus labiau blogėjo, nei pagerėjo.
Nepaisant to, kad visuomenės nuostatų apklausa rodo palaikymą karo pabėgėliams iš Ukrainos, tebevyrauja nuomonė, kad pabėgėliai gali daryti labiau neigiamą nei teigiamą įtaką visuomenei ir valstybei (pvz., pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje – 83 proc., sukelti socialinius neramumus – 81 proc., praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą – 22 proc.).
Tačiau daugėjo ir manančių, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvoje gyvenančių bei į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių integracijai (2021 m. – 39 proc., 2022 m. – 50 proc.), bei pritariančių, kad pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti (2021 m. – 33 proc., 2022 m. – 48 proc.).
„Šiais metais aiškiai pastebima, kad visuomenės sutelktumas ir atvirumas, priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos, atsispindi ir visuomenės nuostatų apklausos rezultatuose. Tyrimo duomenys atskleidžia, sumažėjusią socialinę distanciją pabėgėlių grupės atžvilgiu bei išaugusį palaikymą teikiant pagalbą ir organizuojant integracijos paslaugas.
Įdomu tai, kad socialinė distancija taip pat mažėjo sirų, irakiečių, musulmonų atžvilgiu. Tai galima sieti su pastaraisiais metais mažėjusiu žiniasklaidos ir politikos atstovų dėmesiu šių grupių atžvilgiu“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė dr. Giedrė Blažytė.
Atlikto tyrimo išvados rodo, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie imigrantus paprastai susikuria ne iš asmeninės patirties, o įvairių žiniasklaidos priemonių pagrindu. Daugiau nei du trečdaliai respondentų įvardijo, kad apie ne Europos Sąjungos (ES) piliečius, kurie Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio (61 proc.) ir kuriems šalyje suteiktas prieglobstis (65 proc.), taip pat – apie migrantus, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai (64 proc.), žino iš žiniasklaidos.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2022 m. rugsėjo 16–27 d., „Diversity Development Group“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus užsakymu. Tyrimo metu apklausti 1024 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni).
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
