Tyrimai rodo: jei pagalbą kviestų automobilis, mirtingumas keliuose sumažėtų bent 4 proc.

Statistikos duomenimis, kasmet Europos Sąjungos (ES) šalių keliuose žūsta daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, dar daugiau jų patiria rimtas traumas. Spalio 13-ąją Europos šalyse minima saugaus eismo diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į keliuose slypinčius pavojus ir skatinti žmones juose elgtis atsargiau. Nelaimingų atsitikimų atveju siekiant išgelbėti gyvybes šiandien padėti gali ir šiuolaikinės inovatyvios technologijos.

Greitoji medicinos pagalba šiais laikais sunkiai įsivaizduojama be modernių technologijų. Įvairi medicininė įranga, gydymo aparatai įrengiami automobiliuose, išmanūs kompiuteriai, skirtingos informacijos ir duomenų perdavimo priemonės itin palengvina pagalbos suteikimo procesą ir sudaro sąlygas efektyvesniam pacientų gydymui.

Štai Lietuvoje 2018 m. Bendrajame pagalbos centre buvo užregistruota ir atitinkamoms tarnyboms perduota daugiau nei 1 mln. pranešimų apie įvykius. Tarp visų jų beveik 400 tūkst. buvo skirti greitajai medicinos pagalbai (GMP). Beje, į šį skaičių nėra įtraukti pranešimai, kai žmonės skambina ne bendruoju pagalbos numeriu 112, o trumpaisiais greitosios medicinos pagalbos numeriais.

GMP dispečeris privalo pagalbą siųsti iš karto arba ne vėliau kaip per 3 minutes nuo iškvietimo užregistravimo. Visgi, ne visada spėjama atvykti laiku: kartais greitoji pagalba per ilgai užtrunka kelyje, o kartais, šalia nesant artimiesiems, sveikatos problemų turintiems žmonėms pagalba iškviečiama per vėlai. Taip dažnai atsitinka ir staiga įvykus nelaimingiems atsitikimams. Tokiais kritiniais atvejais kuo toliau, tuo dažniau gelbsti mokslininkų kuriamos išmanios technologijos.

Iškviečiama pagalba, jei nelaimė įvyksta namuose

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai yra sukūrę sistemą, kuri fiksuoja žmogaus padėtį, kūno pozą, jo judėjimą patalpoje. Iš pradžių sukurta taikymui gydymo įstaigose, šiandien ši sistema jau pritaikoma ir namų aplinkai. Jeigu kažkas negerai, žmogus nugriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, sistema fiksuoja griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytu adresatu – tai gali būti medicinos darbuotojas ar prižiūrintis asmuo.

Pasak vieno iš sistemos kūrėjų, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesoriaus, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, tokia sistema gali būti ypač aktuali senyvo amžiaus žmonėms – ji leistų ir jiems, ir jų artimiesiems ramiai, kokybiškai gyventi.

Mokslininkų sukurta technologija – tai davikliai, išdėstyti patalpoje ir nedidelis pultelis, kurį patogu nešiotis pasikabinus ant kaklo ar su dirželiu užsidėjus kaip apyrankę. Kai pultelis fiksuoja griūtį, signalas iš karto siunčiamas įvestu pagalbos numeriu.

„Adresatas galėtų būti ir greitosios pagalbos numeris, – teigia E. Kazanavičius. – Asmens vietą nustatyti padeda Bluetooth Low Energy (BLE) principu veikiantis pultelis, kuris leidžia identifikuoti stebimą asmenį ir jo buvimo vietą 1 metro tikslumu. Tai – nedidelis, baterija maitinamas įrenginys“.

Profesorius pasakoja, kad tokia sistema gali būti naudojama ne tik senyviems žmonėms – ji pritaikoma ir kitiems, esantiems rizikos grupėje asmenims, nepriklausomai nuo amžiaus.

Galutinė sistemos koncepcija ir jos pagrindu sukurta įranga užtikrina tai, kad sistemą galima diegti bet kokio tipo būstuose ar ligoninėse, nepriklausomai nuo patalpose esančių daiktų ar kitos įrangos.

Susitraumavote važiuodami elektriniu paspirtuku? Pagalbą iškvies jis pats

Nors analogiškų sistemų pasaulinėje rinkoje yra – ši ženkliai pigesnė. Be to, jos valdymas nesudėtingas, o su pilnai įkrauta baterija pultelis veikia apie tris savaites.

KTU mokslininkai sukūrė ir specialią platformą, į kurią galima įdiegti įvairias paslaugas ir funkcijas, taikomas ne tik žmogaus sveikatos stebėsenai. Ši technologija gali būti diegiama į bet kurią žmogaus valdomą priemonę – pavyzdžiui, motocikluose ar šiandien vis labiau populiarėjančiuose paspirtukuose.

„Žmonės važiuoja, griūva, susitraumuoja. Juk galima patirti ir rimtus galvos sužalojimus, nes paspirtukai gana greiti, – pastebi KTU IF profesorius. – Mūsų sistemą galima integruoti į bet kokį prietaisą. Tokiu būdu, aplinkui esant interneto tinklui, iš visų pultelių informaciją lengvai galima surinkti, o įvykus nelaimei – automatiškai iškviesti pagalbą“.

E. Kazanavičius pasakoja ir apie išmanų laikrodį, kuriame įmontuoti reikiami davikliai – jie, esant sveikatos pablogėjimui, galėtų inicijuoti greitosios medicinos pagalbos iškvietimą.

„Laikrodis panašus į jau esančius šiuo metu rinkoje: gali matuoti kraujospūdį, deguonies kiekį, taip pat žingsnių skaičių (šį rodiklį matuoja ir pultelis). Tačiau visa tai daroma realiu laiku, t. y. nuolat, žmogui nereikia specialiai nejudėti. Jeigu, tarkim, žmogus guli ar miega, o jo kraujospūdis kyla ir tai tampa pavojinga gyvybei, sistema automatiškai duoda prevencinį signalą“, – teigia jis.

Pagalbos iškvietimo sistema – ir automobiliuose

Dar viena pagalbos iškvietimo sistema, veikianti šiuolaikinių technologijų dėka yra „eCall“ įranga su GPS funkcija, kuri pagal Europos Komisijos direktyvas turėtų būti montuojama visuose naujuose lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, užregistruotose ES po 2018 m. kovo 31 dienos.

„Tokia daiktų interneto technologija įvykus avarijai automatiškai iškviečia pagalbą. Ji skirta paspartinti gelbėtojų atvykimą ir sumažinti mirtinų eismo įvykių skaičių. Tačiau Lietuva šioje srityje dar vėluoja“, – pastebi E. Kazanavičius.

„eCall“ veikimo principas: atsitikus nelaimei fiksuojamas avarinis atvejis – jei pagalbos nereikia, vairuotojas per tam tikrą laiką turi paspausti mygtuką įrenginyje, kuris išsiunčia signalą. Tačiau jei per nustatytą laiko tarpą tai nepadaroma, sistema lokalizuoja, kur įvyko nelaimė ir pagal tai siunčiamos visos pagalbos tarnybos.

Mokslininkas pasakoja, kad tokio prietaiso dėka ne tik nustatomos įvykusios automobilių avarijos ir savaime iškviečiama pagalba – ji gali būti naudinga ir sudarant įvykio schemą bei nustatant nelaimės priežastis.

„Turime sukūrę tokią technologiją, tačiau jos naudojimui turėtų būti atitinkamai pakeista įstatyminė bazė, pagal kurią visose transporto priemonėse būtų privalomi vaizdo fiksatoriai. Jų dėka įvykus avarijai būtų lengvai nustatoma dėl ko taip įvyko, kas yra kaltas, o automobiliai tarpusavyje „bendrautų“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Europos Komisijos duomenimis, kiekvienais metais Europos Sąjungos šalių keliuose žūsta daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, dar daugiau jų patiria rimtas traumas. Skaičiuojama, kad automobiliuose naudojamos „eCall“ sistemos dėka būtų galima pagreitinti reagavimą į ekstremalias situacijas 40 proc. miestuose ir 50 proc. – užmiestyje, taip sumažinant mirčių skaičių bent 4 proc., o sunkių sužeidimų – 6 proc.

„Nors visoms šioms naujosioms technologijoms reikalingi skirtingi duomenys apie žmones ir tam tikra prasme jie yra „sekami“, tačiau, iš kitos pusės, dėka jų visuomenei teikiamos naudingos paslaugos, todėl žmonės gali jaustis komfortabiliau, saugiau ir gyventi kokybiškiau“, – sako KTU IF profesorius E. Kazanavičius.