Tymai plinta, daugėja užsikrėtusių medikų

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje jau registruoti 569 tymų atvejai. Bene didžiausią nerimą visuomenės sveikatos specialistams kelia tai, kad iš visų susirgusių daugiau kaip 70 - poliklinikų ir ligoninių darbuotojai. Daugiau nei 20 proc. susirgusių vaikų buvo per jauni skiepams. Tymų protrūkio metu nustatyta daugiau nei 4500 sąlytį turėjusių asmenų, po turėto kontakto per 72 val. paskiepyta apie 2000 asmenų.

Pastaruoju metu sergamumas tymais didėja Vilniaus apskrityje, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Daugiau nei 60 proc. visų atvejų šiemet registruota Kauno apskrityje, šiais metais tymais sirgo 39 iš 60 šalies savivaldybių gyventojai.

„Aiškindamiesi priežastis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, jog serga daugiausia neskiepyti vaikai (68 proc.) ir neskiepyti ar tik viena vakcinos doze skiepyti suaugę asmenys (74 proc., atskaičius suaugusius asmenis, kurių skiepijimo būklė nežinoma). Vertinant tymų atvejų pasiskirstymą pagal amžių, galima išskirti aiškias grupes - serga vaikai, kurių tėvai atsisakė juos skiepyti, vaikai iki 1 m. amžiaus, kurių dar negalima vakcinuoti, 35-44 m. amžiaus asmenys, kurie skiepyti viena vakcinos doze, t. y. nepilnai. Kita svarbi rizikos grupė - sveikatos priežiūros specialistai“, - teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Fiksuojamas didelis sveikatos priežiūros specialistų sirgimų skaičius - net 17 proc. iš suaugusiųjų susirgimo atvejų.

„Sergant sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kyla pavojus ne tik jiems, bet ir jų pacientams. Virusui imlūs darbuotojai gali tapti tymų viruso platintojais ir tokiu būdu kelti riziką tiek savo kolegų, tiek pacientų sveikatai. Ypač didelis pavojus kyla vaikams, kurie dar per jauni skiepytis. Todėl būtina juos apsaugoti formuojant kolektyvinį imunitetą“, - sako R. Lingienė.

Kitos tymų plitimo priežastys - asmenys užsikrečia ir po viešnagių kituose Lietuvos miestuose (pavyzdžiui, nuvykę į Kauną ar Vilnių). Keliautojams taip pat kyla užsikrėtimo tymais rizika keliaujant po šalis, kuriose registruojami tymų protrūkiai - pavyzdžiui, Ukrainoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Šiuos duomenis pateikė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ketvirtadienį surengęs aptarimą dėl vakcinomis valdomų infekcijų epidemiologinės situacijos ir į jį pakvietęs Sveikatos apsaugos ministerijos, akademinės bendruomenės, sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldos atstovus.

„Norime atkreipti dėmesį, jog sveikatos priežiūros specialistai privalo būti skiepijami savo įstaigų vadovų iniciatyva ir lėšomis, tuo turi pasirūpinti darbdaviai. Iš mūsų tikrintų asmens sveikatos priežiūros įstaigų tik 26 proc. vadovų savo įstaigų lėšomis organizavo darbuotojų skiepijimą nuo tymų. Taip pat fiksuojama, kad 61 proc. įstaigų vadovų organizavo serologinių tyrimus, skirtus imuninio atsako į tymus įvertinimui, savo darbuotojams. Darbdaviams siūlome elgtis atsakingai ir pasirūpinti savo darbuotojų saugumu ir juos paskiepyti“, - po aptarimo kalbėjo R. Lingienė.

„Siekiant nutraukti infekcijos plitimo grandinę, labai svarbus ne tik asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų budrumas, bet ir gyventojų sąmoningumas, ypač nepalankios tymų atžvilgiu epidemiologinės situacijos metu, - asmenys, kurie įtaria, kad serga tymais (t. y., jiems pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, bėrimas, kvėpavimo takų ir/ar akių junginės uždegimas) ar 21 dienos laikotarpiu turėję sąlytį su tymais sergančiu asmeniu, turėtų telefonu kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą ir jau registracijos metu nurodyti visą būtiną informaciją bei savo nuogąstavimus, kad pacientams būtų suteiktos reikalingos šeimos gydytojo paslaugos jų namuose arba užtikrintas operatyvus ir tinkamas izoliavimas, jiems atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, - teigia R. Lingienė.

„Stebime, kad mažėja skiepijimo aprėptys į Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktomis vakcinomis: pavyzdžiui, 2018 m. vienerių metų amžiaus vaikų vakcinacijos aprėptys, skiepijant nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, siekė 92,3 proc. ir tai buvo mažiausios aprėptys per pastaruosius 10 metų. Skiepijimo MMR vakcina, kuri apsaugo ir nuo raudonukės, aprėptys Lietuvoje 2019 m. buvo tik 92,2 proc. ir nesiekė rekomenduojamų 95 proc. Raudonukės atvejų Lietuvoje neregistruota nuo 2013 m., tačiau kaimyninėje Lenkijoje stebimas šios infekcijos plitimas. Difterijos atvejų neregistruota nuo 2011 m., tačiau nerimą kelia tai, jog skiepijimo aprėptys siekia tik 93 proc.“, - situaciją apie kitus pavojus apibūdino R. Lingienė.

Nors kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis Lietuvos gyventojai jau kurį laiką nebeserga, tačiau svarbu suprasti, kad jų sukėlėjams „neegzistuoja sienos“, todėl rizika susirgti ir išplatinti infekciją imlioje visuomenėje yra didelė, įspėja visuomenės sveikatos specialistai.

ELTA