Tymai neaplenkė ir Šilutės. Skiepyti vaikus ar neskiepyti?

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) anksčiau skelbė, kad iki 2015-ųjų Europos regione turi išnykti tymai. Šiuo metu ši organizacija pasiryžusi likviduoti tymus iki 2020 metų. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso šiemet tymais Lietuvoje susirgo jau 415 žmonių. Pernai šalyje užregistruota tik 30 atvejų. Akivaizdu, tymai sugrįžta!

Kodėl kelis dešimtmečius tylėję tymai vėl pasirodė? Šiuo metu itin aktyviai atsakymo į šį klausimą ieško visuomenė. Diskutuojama ir Seime – surengtos dvi konferencijos, vienoje dalyvavo medikai ir ragino gyventojus skiepytis, o kitoje „antivakseriai“ kalbėjo apie tariamą skiepų žalą. Panašu, kad dalis visuomenės susiskaldžiusi į dvi puses, o likusieji dvejonėse: skiepyti vaikus ar neskiepyti?

Tymai Šilutėje

ULAC duomenimis, didžiausias sergamumas tymais fiksuojamas Kaune, kiti – Vilniaus mieste. Iš susirgusių tymais 88 vaikai ir 327 suaugę asmenys, kurių, anot visuomenės sveikatos specialistų, daugumos skiepijimo būklė nežinoma. Tačiau tymų atvejai fiksuojami ne tik rytinėje šalies dalyje. Tymai atslinko ir į Šilutės rajoną.

VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjos Vaidilutės Intienės pasakojimu, iš Jungtinės Karalystės grįžusi mergina kreipėsi į medikus dėl bėrimo. Anot V. Intienės, apžiūrėjus iš pacientę, medikai jai diagnozavo tymus ir ji skubiai buvo išvežta į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą. Nors merginos bėrimą įvertino ir uostamiesčio medikai, kuriems taip pat nekilo abejonių, kad tai tymai, tačiau atvejis nebuvo patvirtintas.

Deja, tymai buvo patvirtinti 34-erių metų šilutiškiui, kuris, tikėtina, galėjo užkrėsti ir daugiau žmonių. Pirminiais duomenimis, šilutiškis dalyvavo 40 žmonių vakarėlyje, kai tuo metu jau sirgo, tik dar nebuvo aiški diagnozė. Laimė, šiuo metu šilutiškis sveiksta.

Visuomenei surengta paskaita

Sparčiai plintant tymams, medikai baiminasi, kad tai tik pradžia, todėl visuomenę ragina skiepytis. Apie skiepų būtinumą siekiant apsisaugoti nuo tymų, reikalingus tyrimus ir kitas rekomendacijas Šilutės rajono gyventojams buvo surengta paskaita. Matyt, šilutiškiai ramūs dėl šalyje siaučiančio tymų protrūkio ir žino, kaip elgtis, nes… Šilutės visuomenės sveikatos biuro surengtoje paskaitoje nedalyvavo nė vienas kraštietis. Žinias apie tymus gilino tik visuomenės sveikatos specialistai, kurie, žinoma, ir perduos būtiniausią informaciją gyventojams.

Paskaitos metu gydytoja V. Intienė pasakojo apie tymų susirgimus Šilutės rajone, prisiminė pirmąsias savo darbo dienas Šilutės ligoninėje, kai Rusnėje siautė tymų protrūkis. „Aš susidūriau akis į akį su šia grėsminga liga. Tada ir supratau, kad tymai – labai rimta ir pavojinga liga, į kurią negalima numoti ranka“, – perspėjo skyriaus vedėja.

Ji gerai prisimena ir savo pirmąjį pacientą, kuris tada mirė nuo tymų viruso sukeltų komplikacijų – kvėpavimo takų nepakankamumo, sunkaus plaučių uždegimo. Gydytoja akcentavo, kad daugelis visuomenės sveikatos specialistų retai susiduria su šia infekcija, todėl yra galimybė, jog, padidėjus sergamumui tymais Lietuvoje, ne visi sveikatos priežiūros specialistai sugebės atpažinti šią ligą.

Skiepų atsisakė vos keli tėvai

Atslinkus tymams į Šilutės rajoną, anot vaikų ligų gydytojų, tik keli tėvai atsisakė skiepyti savo atžalas. Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriuje ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti vaikų ligų gydytoja Regina Kulpienė–Jaunienė atskleidė, kad šiuo metu viena šeima atsisakė skiepyti savo vaikus ne tik nuo tymų, bet apskritai nuo visų ligų. „Tėvų neraginame, o tiesiog su jais kalbamės, pasakojame apie skiepų naudą. Sakome, kad vaikai ateityje negalės keliauti neturėdami būtiniausių skiepų. Taip pat pasakojame ir apie kitus skiepus, pavyzdžiui, gyvename miškingose teritorijoje, todėl aktualu skiepytis nuo erkinio encefalito. Motyvuotai stengiamės patarti tėvams. Kai atsisako privalomo skiepo nuo raudonukės, klausiame, ar būdami atsakingi tėvai gali prisiimti visą atsakomybę už dukrą, kuri vėliau nebus pajėgi išnešioti savo vaiką?“, – retoriškai klausia R. Kulpienė-Jaunienė. Anot medikės, po tokių kalbų tėvai ima manyti, kad juos raginama skiepyti vaikus nuo visų pasaulio ligų. Tačiau vaikų ligų gydytojos tvirtinimu, to nesiekiama, bet atvirkščiai – norima, kad patys suprastų skiepų reikalingumą, todėl nuolatos apie tai primenama.

Priežastys

Giminaičių pamokymai, draugų ar garsių žmonių pasisakymai, „antivakserių“ judėjimas – tai pagrindinės priežastys, kodėl tėvai atsisako skiepyti savo vaikus. „Neretai tėvai prisiklauso giminaičių, gyvenančių kaime, kalbų, kurie niekada neskiepijo vaikų ir net neketina to daryti“, – pateikė pavyzdį medikė. Medikė pateikė garso įrašą, kuriame kalba dviejų vaikų tėtis. Šis niekada neskiepijo savo vaikų ir jie sveiki, niekada nesirgo, todėl ragina ir kitus tėvus sekti jo pavyzdžiu.

„Kas gali skiepyti po tokių kalbų? Mokslu nepagrįsta informacija plinta sparčiai socialiniuose tinkluose, žmonės pasitiki tų žmonių kalbomis ir keičia nuomonę“, – retoriškai klausia R. Kulpienė-Jaunienė.

Kolegei antrino ir gydytoja V. Intienė, kuri pokalbio metu pasidžiaugė, jog šiuo metu neskiepijančių vaikus tėvų yra mažuma. Jų daugiau, anot medikės, didžiuosiuose šalies miestuose. „Jeigu žmogus neįsigilina į susiklosčiusią situaciją ir nesistengia rasti mokslu pagrįstų įrodymų, tai tada turime tokią situaciją, kaip šiandien. Vieni kitus raginame skiepytis arba nesiskiepyti. Gyvybei pavojingos ligos turi būti naikinamos. O jas išnaikinti įmanoma tik skiepijantis“, – akcentavo V. Intienė.

Paskiepijo ir susirgo?

Skiepų kritikai dalyvavo konferencijoje Seime, kurios metu tėvai dalijosi skaudžiomis istorijomis. Pavyzdžiui, salėje sėdėjo mama, kurios vienas iš dvynukų prieš kelerius metus mirė paskiepytas po 2 mėnesių. Šis atvejis, kaip tąkart pristatyta Seime, nebuvo tirtas. Medikai nepripažino, kad vaiko mirtį galėjo sukelti skiepų šalutinis poveikis.

Seime kalbėję mokslininkai, medikai ragino visuomenę išsiaiškinti, iš kur atsiranda tokie „antivakserių“ duomenys. Ar tikrai patvirtinta, kad pasiskiepijęs asmuo susirgo ta liga, nuo kurios buvo skiepijamas? Siekiant tai patvirtinti, būtina atlikti klinikinius, laboratorinius tyrimus. Anot konferencijoje dalyvavusių medikų, neegzistuoja vaistų, kurių veiksmingumas siekia 100 proc. Taigi, yra tikimybė, kad žmogus po skiepo neįgyja imuniteto, tačiau tai pasitaiko labai retai. Skiepus lydintys nepageidaujami reiškiniai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai, o sunkesni po skiepo atsirandantys simptomai pasireiškia taip retai, kad net negali būti nustatytas tiesioginis skiepo ir negalavimo ryšys.

Autizmas ir vakcina

Vaikų ligų gydytojos V. Intienės pasakojimu, žmonės bijo gyvų susilpnintų vakcinų, nes kadaise pasklido mitas – paskiepijus vaiką, jis gali susirgti autizmu… Tai mokslu nepagrįstas teiginys. Pasak V. Intienės, pirmieji teiginiai apie ryšį su autizmu ir vakcinacija pasklido Jungtinėje Karalystėje: „Kai medikas, vienas iš „antivakserių“, advokatų paragintas išnagrinėjo dvylika autizmu sergančių vaikų, bandė įrodyti, kad autizmą sukėlė būtent vakcinacija. Išnagrinėjus vos dvylika atvejų, išvadų daryti negalima“.

Medikės aiškinimu, išvados pasklido po visą pasaulį, JAV kilo didelis judėjimas, kurio metu buvo analizuojama 2,2 mln. paskiepytų vaikų, stebima, ar tikrai vakcina galėtų išprovokuoti autizmą. „Galiausiai moksliškai buvo įrodyta, kad vakcina autizmui kilti įtakos neturi“, – detalizavo V. Intienė.

Vaikų ligų gydytoja Regina Kulpienė-Jaunienė:

„Kodėl Kaune daugiausia sergančių tymais? Ten juk daugiausia neskiepytų asmenų! Jei šis akivaizdus pavyzdys nepakeičia tėvų, kurie neskiepija mažamečių, nuomonės, tada situacija tik blogės. Mes turime būti atsakingi ne tik už save ir savo vaikus, bet ir už visuomenę.

Nežinau, kas bus toliau, jei toliau tyčiosimės iš savo vaikų ir savęs. Juk vaikas negali dar pats apsiginti, o tėvai neišmanėliškai pareiškia: „Aš prisiimu visą atsakomybę…“

Vaidilutė Intienė, vaikų ligų gydytoja:

„Asmenys, kurie įsitikinę, kad grūdindamiesi, gyvendami sveikai išvengs ligų, – neteisūs. Visos šios ligos sukeliamos virusų ir bakterijų. Dauguma žmonių įsitikinę, kad jų tai tikrai liga nepasieks. Tačiau, neduok Dieve, paliečia… Tik tada išgirsta medikus, mokslininkus, kurie visą gyvenimą pašventė tam, kad būtų sumažinta grėsmė žmogaus sveikatai“.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komentaras socialiniuose tinkluose:

„Esame laisvi, gyvename demokratinėje visuomenėje ir galime džiaugtis žodžio laisve. Gaila, kad joje pasitaiko ir demokratijos grimasų. Skiepų priešininkų judėjimas yra viena jų. Šių žmonių skleidžiami neatitinkantys tiesos, mokslo nepagrįsti, visuomenę klaidinantys mitai pateikiami kaip neva tiesa. Jų keliamu nepasitikėjimu mokslu ir medicina daroma žala visuomenei, pradedant vaikais, kurie neatsakingi už savo tėvų klaidingus įsitikinimus“.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

„Reikėtų susitelkti šviečiamojoje, edukacinėje veikloje ir stengtis padaryti taip, kad mitų ir baimių dėl skiepų mūsų šalyje neliktų. Jų visą laiką, matyt, buvo ir bus, tik gaila, kad mes kartais sugebame patys paskatinti ir ne be tam tikrų, kartais ir medikų, klaidų tas paskatinimas yra stiprinamas“, – „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.