Tvarkomas Vytautinės bažnyčios stogas

Kaunas

Restauruojamas Vytautinės bažnyčios stogas. KPD Kauno skyriaus nuotrauka

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt

139236

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (arba Vytauto Didžiojo bažnyčia) – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Kultūros paminklu ji paskelbta dar 2002 metais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre -825). Šiuo metu pradėti stogo tvarkybos (restauravimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbai.

Kaip yra rašiusi istorikė dr. Vaida Kamuntavičienė, bažnyčia vadinama Vytauto vardu, nes jos fundatoriumi manoma buvus LDK didįjį kunigaikštį Vytautą, tačiau kada fundacija įvyko, nežinoma. Istoriografijoje galima rasti 1400 m., 1409 m. ar 1430 m. datas. „Lietuvos istorijoje“ A. Vijūkas-Kojalavičius apie 1400 m. rašo, kad „Vytautas, sugrįžęs į Lietuvą, panoro pareikšti padėką gerajam Viešpačiui Dievui už neseniai patirtą malonę, leidusią jam sveikam ir gyvam pasprukti iš nelemtojo praėjusių metų (Vorsklos) mūšio, todėl pastatė šv. Pranciškaus ordino vienuoliams iš pradžių Kaune, o vėliau Ašmenoje bažnyčią bei vienuolyną ir dosniai juos apdovanojo.“ Bažnyčia buvo išmūryta iš raudonų plytų gotikos stiliumi, kiek vėliau virš vakarinio fasado iškeltas bokštas. Interjerą puošia iki šių dienų presbiterijoje išlikę žvaigždiniai skliautai.

Pastatyta pranciškonams

Pasak V. Kamuntavičienės, pranciškonai Lietuvoje žinomi nuo Mindaugo ir Gedimino laikų. Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurto elgetaujančio ordino nariai siekė gyventi neatsiskyrę nuo visuomenės, rūpintis jos apaštalavimu. Pagonybės laikais pranciškonai prisidėjo prie krikščionybės platinimo Lietuvoje, o krikšto metu buvo pirmieji Viešpaties žodžio vertėjai į lietuvių kalbą ir jo skleidėjai naujakrikštams. Gali būti, kad Kauną pranciškonai pasiekė kartu su vokiečių pirkliais. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kauno pranciškonų vienuolynas paminėtas 1439 m. gruodžio 3 d. Dailininkas Tomaszas Makowskis 1600 metų graviūroje bažnyčią pavaizdavo su bokštu, kuris, kaip spėjama, atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams.

Daug kartų niokota

Labiausiai bažnyčia buvo nuniokota XVII a. viduryje, ją apiplėšė Švedijos ir Rusijos kariuomenės. Vėliau, 1812 metais, bažnyčią ir vienuolyną siaubingai nuniokojo prancūzai. Vienuolyno pastatas tapo praktiškai nebetinkamas naudojimui, vienuoliai neteko bibliotekos. Prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas iš bažnyčios buvo padaręs ginklų sandėlį. Bėgdami prancūzai bažnyčią dar ir padegė. 1818 m. vienuolyne gyveno tik du vienuoliai. Iki 1817 m. bažnyčia stovėjo tuščia. Pranciškonų gvardijono Jurgio (Grigaliaus) Golickio iniciatyva buvo surinkta lėšų ir 1819 metais suremontuota bažnyčia, įrengti 4 altoriai, vietoje vargonų pastatytas pozityvas.

1831-1832 metais bažnyčia paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu, 1850‑1853 metais - stačiatikių Šv. Nikolajaus soboru. 1870 metais nugriauti vienuolyno pastatai ir jo vietoje pastatyta ligoninė. Per Pirmąjį pasaulinį karą nuplėšta dalis bažnyčios stogo, išdaužyti langų stiklai. Vokiečiai bažnyčią buvo pavertę bulvių sandėliu.

Vytauto kultas

1919 metais buvusi pranciškonų bažnyčia grįžo katalikams, kurie pasirūpino jos remontu. 1920 metais bažnyčią pašventino prelatas Adomas Dambrauskas-Jakštas. Bažnyčioje ypač išaukštintas Vytauto Didžiojo kultas. Nuo 1920 metų čia kunigavusio Juozo Tumo‑Vaižganto iniciatyva bažnyčia nuo 1930 metų imta vadinti Vytautine. 1933 metais miręs Vaižgantas buvo palaidotas kairiojoje bažnyčios navoje.

Bažnyčioje dirbo garsūs dailininkai Paulius Galaunė, Petras Kalpokas ir Alfonsas Janulis. 1921 metais presbiterijoje, Didžiojo altoriaus vietoje, P. Kalpokas nutapė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, kuriame pavaizdavo Vytautą, duodantį pažadą prie Vorsklos. 1938 metais įstatyti dailininko Vytauto Bičiūno vitražai.

Sovietmečiu pranciškonai buvo išvyti iš bažnyčios, tačiau šventovė veikė. 1946 metais bažnyčia labai nukentėjo per Nemuno potvynį. Ypač dideli šventovės tyrimo, restauravimo ir tvarkymo darbai atlikti 1979-1989 metais, kai bažnyčios rektoriumi dirbo kunigas Liudvikas Čechavičius. Restauravimui vadovavo Stefanija Čerškutė. Tuo metu buvo atkurtos buvusios langų ertmės, atstatytas bokštas, pakeisti altoriai. 1990 metais restauruoti fasadai, interjerai, 1982 metais pagal T. Makowskio graviūrą atstatyta 27,9 m aukščio bokšto smailė. 1991 metais viduje pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra (autorius – Gedimimas Jokūbonis).

1989-1992 metais bažnyčioje trejus metus dirbo kunigas Ričardas Mikutavičius. Dabartinis rektorius – kunigas Kęstutis Rugevičius.

Šventovės restauravimas šiandien

Šiuo metu pradėti stogo tvarkybos darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-98 patvirtintą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo 2020 m. programą. Darbus vykdo UAB ,,BRAMER“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt