Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tvarka, leidžianti užsieniečiams prieglobsčio prašyti Lietuvos atstovybėse užsienyje, šiuo metu yra ruošiama.
„Tvarka yra derinimo stadijoje. Ji beveik suderinta“, – BNS šią savaitę teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, ši tvarka turėtų būti galutinai baigta derinti ir paskelbta artimiausiomis savaitėmis.
Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM), šioje tvarkoje bus numatytos procedūros, kaip ir kokiose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose gali būti pateikiamas prieglobsčio prašymas.
Galimybė Lietuvos atstovybėse teikti prašymą numatyta rugpjūčio 10 dieną pataisytame įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties, tačiau realiai ji nėra taikoma, kol URM nepriėmė įgyvendinamojo teisės akto.
Pakoreguotas įstatymas numato, kad esant ekstremaliai situacijai prieglobsčio Lietuvoje galima prašyti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, taip pat šalies teritorijoje, kai į ją atvykstama teisėtai, bei „užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose“.
Iki šiol įstatyme bendrąja tvarka buvo numatyta, kad prieglobsčio prašymai teikiami pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos teritorijoje Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius šią savaitę sakė, kad prieglobsčio prašymai nė karto nebuvo pateikti pasienio kontrolės punktuose. Jis tą siejo su baltarusių pareigūnų veiksmais savo pusėje.
„Baltarusijos valdžia arba pasienio tarnybos paprasčiausiai jų nepraleidžia per pasienio punktus. Vienas dalykas, jie turi turėti asmens dokumentus, kitas dalykas, režimas tada parodytų, kad jie yra neteisėtos migracijos priežastis“, – sakė viceministras.
Įstatyme taip pat numatyta išimtis, jog prieglobsčio prašymą leidžiama pateikti ir kai kuriems neteisėtai sieną kirtusiems užsieniečiams, atsižvelgus į užsieniečio „pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes“.
Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su neteisėtų migrantų srautais, rugpjūčio pradžioje imta taikyti apgręžimo politika – neteisėtai šalies sieną kirtusiems migrantams nurodoma grįžti atgal į Baltarusiją.
Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per šį laikotarpį apgręžta maždaug 2,2 tūkst. migrantų, apie 80 žmonių įleista.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
BNS