Turkijos prezidentas sako „ne“ Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

228145

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

„Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

Pasak R. T. Erdogano, Turkijos prieštaravimą nulėmė Švedijos – ir mažesniu mastu Suomijos – numanoma parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Visas R. T. Erdogano pokalbio su jaunimu įrašas turėtų būti paskelbtas vėlai ketvirtadienį, Turkijai minint karo už nepriklausomybę pradžios 1919-aisiais metines.

Remiantis anksčiau ketvirtadienį paskelbtais komentarais, R. T. Erdoganas apkaltino dvi potencialias NATO nares, ypač Švediją, esant „teroro židiniu, teroro namais“.

Prezidento teigimu, abi valstybės teikia finansinę ir karinę paramą kurdų ginkluotoms grupuotėms. Įtariami Šiaurės šalių ryšiai su teroristinėmis organizacijomis reiškia, kad jos neturėtų būti transatlantinio aljanso dalimi, nurodė R. T. Erdoganas.

Turkijos pareigūnai, įskaitant prezidentą, taip pat pareiškė nepritariantys Suomijos ir Švedijos narystei dėl Ankarai taikomų ginklų eksporto apribojimų.

Kelios Europos šalys, įskaitant abi Šiaurės valstybes, apribojo ginklų eksportą į Turkiją, jai 2019 metais pradėjus karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose. Ankaros teigimu, tų veiksmų tikslas buvo išvalyti pasienio teritoriją nuo kurdų kovotojų.

Pasak Turkijos, Sirijos veikiančių kurdų Liaudies gynybos daliniai (YPG) yra tiesiogiai susiję su PKK. Ankarą erzina šiai grupuotei teikiama JAV parama kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Tuo metu Jungtinės Valstijos yra „įsitikinusios“, kad Turkijos susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO pavyks įveikti, trečiadienį pareiškė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį savo ruožtu pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt