Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Hakanas Fidanas. Scanpix nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Nuo pilietinio karo Sirijoje pradžios 2011 metais Teheranas ir Maskva buvo laikomi pagrindiniais Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo rėmėjais.
„Svarbiausia buvo kalbėtis su rusais ir iraniečiais, kad jie neįsitrauktų į šią karinę lygtį. Mes su jais susitikome ir jie suprato“, – privačiai Turkijos televizijai NTV sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
Jo teigimu, net jei Rusija ir Teheranas būtų padėję B. al Assadui kovoti su sukilėliais, jie vis tiek būtų laimėję. Tačiau aukų skaičius, pasak jo, būtų buvęs milžiniškas.
„Jei Assadas būtų sulaukęs paramos, opozicija savo ryžtu būtų galėjusi pasiekti pergalę, tačiau tai būtų užtrukę ilgai ir būtų buvę kruvina“, – nurodė H. Fidanas.
Ministras pridūrė, kad sukilėliams pradėjus puolimą, Turkija siekė derėtis su Rusija ir Iranu, siekdama kuo mažesnio aukų Sirijoje skaičiaus.
Anot H. Fidano, Maskva ir Teheranas greitai suprato, kad B. al Assadas „nebėra tas, į kurį verta investuoti“.
Sukilėlių pajėgos, vadovaujamos slamistų judėjimo „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS), praėjusį mėnesį pradėjo žaibišką puolimą, perėmė Damasko kontrolę ir privertė B. al Assadą bėgti iš šalies.